Viešieji pirkimai mokykloms ir darželiams yra tapę nemenku galvos skausmu

Asociatyvi nuotr.: Viešųjų pirkimų tarnyba pastebi, jog pagal dažniausiai daromus pirkimų vykdytojų pažeidimus, vieni pažeidimai daromi dėl pirkimų vykdytojų kvalifikacijos stokos ir įstatymų neišmanymo, kiti – dėl paprasčiausio aplaidumo. Neatmestina ir sąmoningų pažeidimų galimybė. Viso to priežastis – asmeninės moralinės atsakomybės stoka, dėl ko neracionaliai naudojamos lėšos, neefektyviai valdomi valstybės pinigai ir turtas.

Darželiai, mokyklos, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, privalo užtikrinti, kad jų vykdomi viešieji pirkimai būtų skaidrūs ir atviri visuomenei. Tai reiškia, kad informacija apie pirkimus – nuo planavimo iki sutarčių pasirašymo – turėtų būti viešai prieinama. Visuomenė ar kitos suinteresuotos šalys turi teisę žinoti, kaip išleidžiami pinigai, kokios prekės ir paslaugos įsigyjamos ir kodėl būtent iš to ar kito tiekėjo. Tačiau, pasidairę po kai kurių Klaipėdos rajono savivaldybės darželių bei mokyklų internetines svetaines, pastebėjome, jog toli gražu ne visos įstaigos pavyzdingai vykdo viešųjų pirkimų procedūras.
Įpareigojo susitvarkyti svetaines
Viešieji pirkimai yra svarbi priemonė užtikrinant skaidrumą ir efektyvumą švietimo įstaigų veikloje. Tačiau, kad ši sistema veiktų tinkamai, būtina, jog visos suinteresuotos šalys – tiek švietimo įstaigos, tiek tiekėjai, tiek visuomenė – griežtai laikytųsi nustatytų taisyklių.
Niekam nėra paslaptis, kad tiek mokyklos, tiek darželiai, kaip ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos, privalo skelbti informaciją apie viešuosius pirkimus. Ši procedūra turi būti atliekama pagal vienodą tvarką, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme bei kituose teisės aktuose. Viešieji mokyklų bei darželių, kaip ir kitų biudžetinių įstaigų, pirkimai turi būti skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kurioje – reikalinga informacija apie vykdomus ir planuojamus pirkimus. Taip pat informacija apie pirkimus gali būti skelbiama ir pačios švietimo įstaigos internetinėje svetainėje, kad ja susidomėjusiesiems nereikėtų blaškytis, pripažinkime, po ne kiekvienam paprastai įkandamą minėtą centrinį portalą.
Siekiant skaidrumo bei kad informacija apie viešuosius pirkimus būtų kiekvienam prieinama vos kelių mygtukų paspaudimu, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas švietimo įstaigų vadovams iškėlė užduotį susitvarkyti pirkimų viešinimą. Tačiau, matyt, kai kuriems šie Savivaldybės vadovo žodžiai pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo – ir toliau vienos įstaigos atsakingai dalijasi visa su viešaisiais pirkimais susijusia informacija, o kitos tvarkosi taip, kaip išmano arba sugeba ir pajėgia.

Meras B. Markauskas: „Pirma užduotis buvo viešinti pirkimų sutartis, informuoti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Tai reiškia, kad Centriniame portale viešinimas – privalomas, o įstaigos tinklalapyje – pageidautinas. Situacija, susijusi su viešaisiais pirkimais, kalbant apie švietimo įstaigas, nėra džiuginanti, bet ji gerėja palyginus su ankstesniais metais.“

Svetainėse – informacija skurdi
Matydamas, jog situacija šiuo klausimu nesikeičia, šių mokslo metų pradžioje meras dar kartą švietimo įstaigų direktoriams priminė, kad imtųsi tvarkos ir pažymėjo, jog metinio vadovų vertinimo metu į tai bus kreipiamas didelis dėmesys. Bet, kaip liaudyje sakoma, kuprotą tik karstas ištiesins.
Tad nieko nelaukę drauge pasidairykime po Klaipėdos rajono savivaldybėje esančių darželių ir mokyklų internetinių svetainių „Viešųjų pirkimų“ skiltis ir Centrinį viešųjų pirkimų portalą. Vartant išties ilgą mūsų rajono švietimo įstaigų sąrašą, atsitiktinai žvilgsnį patraukė Vėžaičių pagrindinė mokykla. Ir ne be reikalo – skiltyje, kur turėtų būti surikiuotos viešųjų pirkimų sutartys bei pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių ataskaitos, – labai jau nyku. Išskyrus 2021 metų Mažos vertės pirkimų aprašą ir dvi viešojo pirkimo sutarčių, pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių ataskaitas, kurių viena – 2018 metų, kita – dar senesnė, daugiau jokios informacijos nėra.
Bet neskubėkime teisti ir žvilgtelėkime į Centrinį viešųjų pirkimų portalą – gal ten Vėžaičių mokykla paskelbė, kokias prekes bei paslaugas pirkusi. Suvedę įstaigos pavadinimą, likome maloniai nustebinti – atsivėrusioje lentelėje iškrito kelios dešimtys vien per šiuos mokslo metus įvykdytų pirkimų. Atsakingai išdėstytos net smulkiausios prekės ir paslaugos – mokykla ir vadovėlių pirko, ir kanceliarinių, sporto bei ūkinių prekių, o kur autobusų remontai, seminarai, edukacijos, santechnikos prekės, žaislai ir net gėlės. Žvilgsnį metėme ir į išleistas sumas. Pastebėjome, jog didžiausi pinigai skirti autobusų tvarkymui – vien UAB „Edvardo servisas“ atseikėta daugiau nei 11 tūkst. eurų.
Kita mūsų „stotelė“ – Kretingalės pagrindinė mokykla, kurios svetainėje, „Viešųjų pirkimų“ skiltyje, taip pat skurdu informacijos, susijusios su viešaisiais pirkimais. Tačiau ten bent jau įkelta nuoroda, ant kurios paspaudus – tiesus kelias į Cent­rinį viešųjų pirkimų portalą. O ten – smulkiai išvardyta, kokios prekės ir paslaugos pirktos. Ši mokykla taip pat įsigijo vadovėlių, kanceliarinių, ūkinių ir kompiuterinių prekių, mokėjo už seminarus, mokymus. Visas paslaugas bei prekes sunku ir suskaičiuoti, ypač paskutinio praėjusių metų mėnesio. Tuomet įstaiga it prieš kokį karą šlavė viską – drabužius, vadovėlius, mobiliuosius telefonus, kompiuterinę įrangą, patalynę, kitas prekes bei paslaugas ir net kraujospūdžio matuoklį pirko, jei kartais spaudimas nuo tokios pirkinių gausos sukiltų.
Yra ir pavyzdinių įstaigų
Detalią informaciją, susijusią su viešaisiais pirkimais, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, tačiau pačios mokyklos svetainėje apie viešuosius pirkimus, jų planus, sutartis ar ataskaitas nėra nieko. Ir tokių mokyklų per visą ilgą Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigų sąrašą – ne viena. Tačiau yra ir tokių, kurios informaciją apie pirkimus viešina tiek Cent­riniame viešųjų pirkimų portale, tiek savo svetainėje. Viena tokių – Gargždų „Minijos“ progimnazija, detaliai nurodžiusi net mažiausios vertės pirkimus.
Prie kone pavyzdingai skelbiančių viešųjų pirkimų duomenis priskirti galima ir Endriejavo pagrindinę mokyklą bei Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją.
Žinoma, pasidairėme ir po darželių internetines svetaines bei apžvelgėme Centriniame viešųjų pirkimų portale jų skelbiamą informaciją. Ten situacija panaši kaip ir mokyklose – vienos įstaigos apie viešuosius pirkimus viešina tiek savo svetainėje, tiek Cent­riniame viešųjų pirkimų portale, kitos – tik pastarajame.
Taip pat atkreipėme dėmesį, kad kai kurios įstaigos, jei ir skelbia viešųjų pirkimų informaciją, tai pateikia ją labai primityvią, nurodydami, jog įsigijo paslaugas ir prekes, tačiau neįvardydami, kokias, kai tuo tarpu kita dalis įstaigų kruopščiai viską išdėsto. Krenta į akis ir mažos vertės pirkimų gausa bei tai, kad kai kurie pirkimai tarsi dirbtinai išskaidyti. Puikiausias to pavyzdys – „Minijos“ progimnazijos dar 2022 metais su tuo pačiu tiekėju sudarytos sutartys dėl lauko klasės ir jos montavimo bei medinių konstrukcijų pirkimų.
Pirkimų ir jų viešinimo tvarka visoms įstaigoms galioja vienoda, tad natūraliai kyla klausimas, kodėl informacija pateikiama skirtingai, nejaugi viso šio proceso niekas nekontroliuoja ir ar principas „tvarkausi taip, kaip noriu arba sugebu“ nesudaro puikių sąlygų korupcijai?

Savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas patarėjas D. Kubilius: „Dalyvaudamos mažos vertės viešųjų pirkimų procese įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių pirkimo principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo.“


Ne viską privalu viešinti
Visus šiuos klausimus pirmiausia uždavėme Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam patarėjui Dariui Kubiliui. Šis paaiškino, kad švietimo įstaigos, skelbdamos informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus, vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, įstaigos vadovo patvirtintomis viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašu bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus.
„Dalyvaudamos mažos vertės viešųjų pirkimų procese įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių pirkimo principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo“, – dėstė patarėjas, pažymėdamas, kad, formuojant mažos vertės pirkimų poreikį, įstaiga turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planą ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus bei tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba savo interneto svetainėje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Tą patį mums aiškino ir Savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Egidijus Gedrimas, kuris dar patikslino, jog įstaigos neprivalo skelbti informacijos apie planuojamus vykdyti mažos vertės pirkimus.
„Jei įstaiga neviešina planuojamų vykdyti mažos vertės pirkimų savo puslapyje ar (ir) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, šiuo metu galiojantys teisės aktai nėra pažeidžiami. Pažymime, kad visų įstaigų pirkimų planavimų, apskaitos procesai yra skaitmenizuoti, naudojama specializuota programa, kuri integruota ir veikia vienoje sistemoje su dokumentų valdymo bei sutarčių valdymo programomis. Žodinės ir rašytinės pirkimų vykdymo procedūros yra standartizuotos. Bendra taisyklė yra ta, kad įstaigos savarankiškai gali vykdyti pirkimus iki 15 tūkst. Eur be PVM, o didesnės vertės pirkimus perduoda vykdyti centralizuotai Savivaldybės administracijai ar CPO LT (Centrinei perkančiai organizacijai – aut. pastaba)“, – dėstė jis.

Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė: „Privalomai švietimo, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, informaciją apie pirkimus – pirkimų suvestinę – turi skelbti Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. O papildomai šie duomenys gali būti paskelbti ir įstaigos interneto svetainėje.“

Ne visos įstaigos laikosi rekomendacijų
Apie niuansus, susijusius su viešųjų pirkimų viešinimu, kalbėjomės ir su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininke dr. Loreta Piaulokaite-Motuziene. Ji taip pat teigė, kad privalomai švietimo, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, informaciją apie pirkimus – pirkimų suvestinę – turi skelbti Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. O papildomai šie duomenys gali būti paskelbti ir įstaigos interneto svetainėje. Tačiau šios rekomendacijos laikosi toli gražu ne visos įstaigos, ką pamatėme ir mes.
Pirmininkė kalbėjo ir apie mažos vertės pirkimų viešinimo subtilybes, ir apie nuo praėjusių metų pradžios visoms biudžetinėms įstaigoms pirkimams įdiegtą programą. „Nors ne visos įmonės yra įsisavinusios darbą su ja, turimi duomenys rodo, kad per šiuos metus atlikta beveik 9 tūkstančiai viešųjų pirkimų, iš kurių 80 procentų sudaro smulkūs.
Viskas kaip ir aišku, tačiau kas sužiūri, ar viešinama tai, kas privaloma, ar tvarkingai naudojamos lėšos ir panašiai. Anot L. Piaulokaitės-Motuzienės, viešųjų pirkimų eigą koordinuoja atsakingas Savivaldybės administracijos skyrius, kuris pagal galimybes stengiasi sužiūrėti visus procesus. O tai, kaip naudojamos biudžeto lėšos, jos žodžiais, žiūrima per išlaidų auditus, vykdomus planine tvarka. Tiesa, gavus signalą apie neskaidrų ar netinkamą lėšų naudojimą, Savivaldybės tarybos pavedimu, gali būti atliktas patikrinimas ir neplanine tvarka.
Pirmininkė bei Savivaldybės tarybos narė užsiminė ir apie tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės meras švietimo įstaigų vadovams yra iškėlęs užduotį – susitvarkyti pirkimų viešinimą. Esą buvo pabrėžta, kad, atliekant metinį vadovų vertinimą, į tai bus kreipiamas didelis dėmesys. Tačiau, pasak jos, dar ne visos įstaigos tai daro atsakingai.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius: „Viešųjų pirkimų procedūrose yra trikdžių. Ne veltui meras švietimo įstaigų vadovų metinėse užduotyse yra nurodęs tinkamai susitvarkyti su viešųjų pirkimų procedūromis. O kada tam tikri dokumentai privalomai arba gali būti viešinami, aiškiai reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas. Kad viešieji pirkimai sudėtingi, niekam nėra paslaptis, ypač visi tie ekologiniai dalykai, vadinamieji žalieji pirkimai. Parengti technines specifikacijas visoms sritims įstaigoje yra labai sunku. Tam trūksta specialistų.“

Tvarkosi, bet nepakankamai
Tai „Bangai“ patvirtino ir pats meras Bronius Markauskas. „Pirma užduotis buvo viešinti pirkimų sutartis, informuoti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Tai reiškia, kad Centriniame portale viešinimas – privalomas, o įstaigos tinklalapyje – pageidautinas. Aš už tai, kad viešinami būtų ir mažos vertės pirkimai. Antra užduotis – sudaryti vidutinės trukmės išperkamas sutartis, kurių pagrindu būtų galima užsakyti reikalingas prekes ar paslaugas pagal poreikį. Taip siekiama mažinti mažus pirkimus. Net buvo konkrečiai nurodyta, kad būtų sumažintas pirkimų iki 1 000 eurų be PVM skaičius 25 procentais, lyginant praėjusius metus su 2023. Ir šioje vietoje galiu pasakyti, jog matome, kad daugeliui įstaigų šios užduoties nepavyks įvykdyti. Tai kelia klausimų, kodėl, ypač matant, kad metų pabaigoje tie pirkimai yra daromi. Tai rodo, kad įstaigoms pinigų lieka ir jos prisiperka visko reikia ar ne“, – aiškino meras, kurio dar viena užduotis – mažinti vieno tiekėjo pirkimų skaičių, įtraukiant daugiau tiekėjų į apklausas net ir tuo atveju, jei yra galimybė apklausti tik vieną.
Savivaldybės vadovo teigimu, situacija, susijusi su viešaisiais pirkimais, kalbant apie švietimo įstaigas, nėra džiuginanti, esą ji gerėja, jei palygintume 2024 metus su ankstesniais, tačiau temptis reikia dar daug. B. Markausko nuomone, šios srities, kaip ir bet kurios kitos, procedūros turi būti itin skaidrios, o informacija lengvai pasiekiama, todėl visos viešųjų pirkimų sutartys neva turėtų būti skelbiamos tiek Centriniame portale, tiek pačios įstaigos svetainėje.
Su tuo sutikti būtų linkęs ir Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, bet, jo žodžiais, sudėtinga iki smulkmenų sustyguoti šią sritį, nes švietimo įstaigose trūkstama tai padaryti galinčių specialistų. „Reikalavimai aukšti, o specialistų tuo pasirūpinti trūksta“, – kalbėjo vedėjas, pripažinęs, jog švietimo sektoriuje dar reikia stipriai padirbėti, yra, kur tobulėti, ne išimtis – ir viešieji pirkimai.
Tą patį kalbėjo ir „Bangos“ kalbintos Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė bei už viešuosius pirkimus įstaigoje atsakinga Ilona Simonaitienė. Anot pastarosios, viešųjų pirkimų procedūros yra skaitmenizuotos, naudojama specializuota programa, kuri integruota ir veikia vienoje sistemoje su dokumentų valdymo bei sutarčių valdymo programomis, tačiau tarpusavyje, I. Simonaitienės žodžiais, nesusikalba – sunkumų kyla vedant tiekėjus, prisegant sąskaitas ir panašiai.
„Viešieji pirkimai yra didelė bėda. Stringa programa, trūksta žmogiškųjų išteklių. Mes turime vieną žmogų, kuris atsakingas už viešuosius pirkimus, tačiau jis turi ir kitų darbų. Todėl sklandžiai sustyguoti visas pirkimų procedūras fiziškai sudėtinga, – kalbėjo progimnazijos direktorė, pripažinusi, jog jos vadovaujamai įstaigai derėtų pasitempti, kalbant apie viešųjų pirkimų viešinimą. – Suprantame, kad privalome viešinti su pirkimais susijusią informaciją, tačiau nepajėgiame visko aprėpti. Nepaisant to, pasižadame pasistengti ir, sukoncentravę jėgas, susitvarkyti šioje srityje. Nors ir dabar niekas nesėdi sudėję rankų. Mūsų mokykla didelė, tad ir pirkimų apimtys atitinkamos, o etato dalį, dirbančią su tuo, turime tokią pačią, kaip ir mažesnės įstaigos.“

Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė V. Lukauskienė: „Viešieji pirkimai yra didelė bėda. Stringa programa, trūksta žmogiškųjų išteklių. Mes turime vieną žmogų, kuris atsakingas už viešuosius pirkimus, tačiau jis turi ir kitų darbų. Todėl sklandžiai sustyguoti visas pirkimų procedūras fiziškai sudėtinga.“

Atliktas patikrinimas
Akivaizdu, kad problemų, susijusių su viešaisiais pirkimais, yra ne viena. To neslepia nei vietos valdžios atstovai, nei švietimo bendruomenė. Tad kyla klausimas, ar toks, pavadinkime, chaosas nėra puiki terpė korupcijai? Šį klausimą uždavėme kai kuriems kalbintiems pašnekovams, tačiau jam jie buvo kurti – tik dėstė „sausą“ teorinę medžiagą, ištrauktą iš įvairių teisės aktų, ir apie jokius pasitvirtinusius ar nepasitvirtinusius korupcijos atvejus nė žodelio netarstelėjo.
Nors 2023 metų pabaigoje po padidinamuoju stiklu, sulaukus atitinkamų signalų, bent jau viena Klaipėdos rajono mokykla tikrai buvo atsidūrusi. Joje buvo atliekama korupcijos pasireiškimo tikimybės analizė mažos vertės viešųjų pirkimų procedūrų srityje. Atlikus patikrinimą, pastabų būta tiek dėl mažos vertės viešųjų pirkimų poreikio formavimo ir planavimo, tiek dėl pirkimų vykdymo, kontrolės bei techninės specifikacijos rengimo.
Aptariant pastarąją procedūrą, pažymėta, jog techninė specifikacija turi būti rengiama taip, kad būtų užtikrinta konkurencija ir nesudaromos sąlygos tiekėjų diskriminacijai. Specifikacijose negali būti nurodytas konkretus prekės ženklas ar gamybos vieta, dėl kurių tam tikriems subjektams ar produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos, o šių reikalavimų neatitinkantys subjektai būtų atmesti.
Taip pat pastebėta, kad mokykla analizuotu laikotarpiu maisto produktų pirkimus protegavo iš vieno to paties pirkėjo, taip apribodama kitų tiekėjų konkurenciją. Būta priekaištų ir dėl dirbtinai skaidomų pirkimų, siekiant išvengti skelbiamos apklausos. Atsižvelgiant į tai, buvo išdėstyti ir pasiūlymai, į kuriuos turėtų būti atkreipiamas dėmesys atliekant vieną ar kitą procedūrą.
Šiandien lieka tik spėlioti, ar rajone yra daugiau švietimo įstaigų, kurioms po patikrinimo būtų pažerta panašių pastebėjimų. Tačiau aišku viena – tiek mokyklos, tiek darželiai turi gerokai padirbėti, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų skaidrios bei atliekamos neapžaidžiant nustatytos ir atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintos tvarkos.
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content