Viešojoje erdvėje susipriešinimas – laikmečio diagnozė
Apsižodžiavimus, vienas kito įžeidinėjimus, vykstančius tiek tarp atskirų individų, tiek tarp organizacijų ar politikų, matome ir girdime kiekvieną dieną. Ypač tai išryškėjo įsigalėjus socialiniams tinklams, sukūrusiems erdvę kiekvienam pasisakyti. Į šią problemą dėmesį Birštone vykusiame festivalyje „Būtent“ atkreipė ir Visuomenės informavimo etikos asociacija, pakvietusi į diskusiją „Vieša kritika ir viešos kovos dėl idėjų. Kur padorumo ribos?“, skirtą viešosios erdvės ir skaitmeninės komunikacijos etikai aptarti.
Atpažinti vertybines nuostatas
Diskusijoje dalyvavo ir įžvalgomis dalijosi DIGIRES asociacijos vadovė prof. Auksė Balčytienė. Mokslininkė teigia, kad komunikacijos mokslas yra viena tokių integralių sričių, kurioje apsijungia įvairių socialinių ir humanitarinių, taip pat ir technologinių disciplinų ekspertinis žinojimas.
„Žvelgiant į būtinybę ugdytis skaitmeninį atsparumą įvairioms komunikacinėms negerovėms, neapykantai ir išpuoliams, manipuliavimui faktais, svarbu pasitelkti įvairius instrumentus, tokius kaip žinias apie teisinį skaitmeninės erdvės reguliavimą, naujienų žiniasklaidos palaikymą ir profesionalios žurnalistikos stiprinimą bei medijų raštingumo kompetencijas“, – sako ekspertė.
Pasak mokslininkės, svarbu pažymėti, kad vis daugiau tyrėjų kalba apie tai, kad veiksmingam atsakui į įvairius viešosios erdvės ir dialogo trikdžius (tokius kaip akivaizdžią neapykantą ar paprasčiausią nesusikalbėjimą) plėtotis, tyrėjai ir mokslininkai turėtų daugiau susitelkti į žmogaus reakcijas ir veiksmų tyrimus.
„Kitaip sakant, siekdami įvairių grupių dialogo ir susikalbėjimo, visų pirmiausia turime atpažinti ne tik pažeidžiamas ar atskirties grupes, tačiau ir tokių žmonių vertybines nuostatas, gyvenimiškas patirtis ir sykiu pasaulio matymą bei savo pajėgumų dalyvauti viešajame gyvenime įsivertinimus“, – sako A. Balčytienė ir priduria, kad didelis iššūkis yra suvokti šiuolaikinėse visuomenėse tarp skirtingų viešosios erdvės dalyvių egzistuojančius situacijų savivokos nesuderinamumus.
Įvardijus priklijuojama etiketė
Tokio pobūdžio klausimai svarstyti Visuomenės informavimo etikos asociacijos organizuotoje diskusijoje „Vieša kritika ir viešos kovos dėl idėjų. Kur padorumo ribos?“, skirtoje viešajai erdvei.
Diskusijoje dalyvavo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė, televizijos žurnalistas, laidų vedėjas Egidijus Knispelis, vaizdo turinio kūrėjas Skirmantas Malinauskas, žurnalistė Jurgita Lieponė. Diskusiją moderavo žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė.
Ekspertinėmis įžvalgomis dalijosi VDU viešosios komunikacijos katedros profesorė, tyrėja dr. Auksė Balčytienė, žurnalistė, politikė, Seimo kultūros komiteto narė Liuda Pociūnienė, politikos apžvalgininkas, TV3 televizijos žurnalistas Vladimiras Laučius.
Turinio kūrėjo S. Malinausko teigimu, egzistuoja aiški riba tarp įžeidimo ir argumento, tačiau esama labai daug temų ir klausimų, kuriais diskusijos net nevyksta, nes vien juos įvardijus žmogui iškart priskiriama tam tikra etiketė.
Pasak V. Butkuvienės, vieša kritika egzistuoja, bet stinga kovos dėl idėjų viešojoje erdvėje. „Man atrodo, kad dar nesame išsigryninę, kas yra ta kova dėl idėjų, todėl ir padorumo ribos yra neapčiuopiamos. Socialiniuose tinkluose vyksta kova, kas pasakys kuo riebesnį žodį apie kitą žmogų. Apie žmogų, o ne idėją. Mes nebeskiriame, kur yra idėjos, kur yra kritika, kur yra žmogaus orumas“, – teigė V. Butkuvienė.
Žurnalistės J. Lieponės nuomone, mokame kalbėtis gyvai, bet nemokame kalbėtis viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose. „Manau, kad mūsų nesusikalbėjimą ir priešpriešą lemia viešojoje erdvėje skleidžiami melai – ne nuomonė, bet melai, dezinformacija – sukeliantys agresiją, pyktį, diskusiją be diskusijos“, – mintimis dalijosi J. Lieponė.
„Mes nemokame komentuoti, ginčytis, diskutuoti ir keistis nuomonėmis, neturime tam poreikio. Mes mokam ir turim poreikį pristatyti savo nuomonę. Ribos priklauso nuo žmogaus asmeninės kultūros bei nuo prodiuserio, jeigu žmogus dirba televizijoje ir veda diskusijų laidą. Nes auditorijai neįdomu, jei nėra ginčo, dramos. Be to, mes neturime diskusijos tradicijų, kokias, pavyzdžiui, turi anglai“, – sakė E. Knispelis.
Socialiniuose tinkluose karaliauja emocija
Mokslininkės A. Balčytienės teigimu, viešosios erdvės, kaip vietos, kurioje reiškiamos skirtingos idėjos, adekvačiai išsakomi argumentai, kurioje siekiama konsensuso arba bent jau mezgasi dialogas, pavyzdžių, deja, nebematome. Pasak profesorės, socialiniuose tinkluose karaliauja emocija, tam tikri dalykai yra iškeliami, tam tikri nustelbiami. Net ir Suomijoje – gerovės valstybės siekiniui daugeliui net ir Vakarų Europos valstybių – dialoginės tradicijos stinga.
„Labai svarbu ieškoti išeičių, mokytis, atsigręžti į žiniasklaidą, o žurnalistams solidarizuotis. Mokyklose reikia skirti dėmesį refleksijai, o ne tik tam tikrų medijų raštingumo įgūdžių mokymui – kas mes esame, kaip mes reaguojame?“ – apie komunikaciją viešojoje erdvėje kalbėjo prof. A. Balčytienė.
V. Liaučius teigė, kad tas erdves, kurias anksčiau kontroliavo moralė, nustatydama, kas yra padorumo ribos, elgesio, kalbėjimo taisykles, vis labiau pradeda reguliuoti teisė. Be to, masinės kultūros pagrindą sudaro pramoginė kultūra, kurioje yra daug vulgarumo, o šis joje laikomas norma. Eksperto teigimu, masinė kultūra primeta savo normas net aukštajai kultūrai, o ši problema paaštrėjo, kai atsirado internetas, socialiniai tinklai.
„Atkreipiame dėmesį į tai tada, kai masinės kultūros normos ateina į tą erdvę, kuriai jos nepriklauso. Ir pasipiktiname. Ir jeigu mes norime kovoti, tai kovoti reikia ne su pavieniais atvejais ir žmonėmis, bet su visu reiškiniu“, – sakė V. Laučius.
Diskusijos moderatorės D. Žeimytės-Bilienės paklausta, kokią įtaką daro politikai, L. Pociūnienė teigė, kad politika yra vieta, kurioje kuriamos taisyklės, todėl turi būti aiškūs principai, kuriais vadovaujantis tos taisyklės yra kuriamos.
Parengta pagal Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų informaciją
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.
