Vietoj gydymo – liga

Ateini į gydymo įstaigą su viena liga, o išeini su dviem. Tokios karčios patirties piliulę teko nuryti daliai pacientų. Dėl to svarbu laiku užkirsti kelią hospitalinių infekcijų plitimui, kad nenukentėtų nei apsilankiusysis, nei medikų personalas.

Vykdo kontrolę ir konsultuoja

Kaip Klaipėdos rajono gydymo, slaugos, globos įstaigose yra laikomasi higienos normų, kontroliuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyrius. Anot pastarojo vedėjos Aušros Syminienės, pagrindinis tikslas – sumažinti galimas rizikas, kurių išties yra: „Į gydymo įstaigą ateiname su sveikatos problemomis ir viltimi pasveikti, tačiau kartais išeiname su „dovanėle“ – kita liga. Infekcijos, kuriomis yra užsikrečiama gydymo įstaigose, vadinamos hospitalinėmis. Jos plinta ir oro lašeliniu būdu, ir per odą, kraują.“

„Medicininės pirštinės turi saugoti tiek patį mediką, tiek pacientą. Viena pirštinių pora naudojama tik vieno paciento apžiūrai. Atliekant kelias invazines procedūras tam pačiam pacientui, kai liečiamasi su krauju, kūno skysčiais, ekskretais, užteršta medžiaga ar paviršiumi, keičiamos ir pirštinės. Jei paciento priežiūros metu reikia jį trumpam palikti ar liesti aplinkos daiktus, pavyzdžiui, atsiliepti telefonu, pirštines būtina nusimauti, o paciento priežiūrą tęsti užsimovus naujas“, – reikalavimus vardijo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja A. Syminienė.

Dėl to higienos normų reikalavimai yra gana platūs ir griežti. Visai neseniai jie buvo priminti gydymo įstaigų atsakingam personalui seminare, kurį surengė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Hospitalinėms infekcijoms išvengti yra svarbios priemonės, resursai, tačiau daugiausia lemia medikų žinios ir kompetencija. Seminare buvo užduotas klausimas, ar būtina medikui einant nuo vieno paciento prie kito nusiplauti rankas. Taip, turėjus tiesioginį sąlytį, būtina, nes yra ligų, kurios perduodamos tiesiog pačiupinėjus odą. A. Syminienė akcentavo, kad medikams save apsaugoti yra paprasčiau, nes jie turi pakankamai žinių, tad tik nuo atsakomybės priklauso infekcijų rizikos mastas. Tačiau pacientas į gydymo įstaigą ateina jau pažeidžiamas ir jis ne visada orientuojasi, ką medikas privalo daryti ar ne, tad jam yra sudėtingiau.

Jokių žiedų ir priaugintų nagų

Rizika užsikrėsti hospitaline infekcija padidėja, jei gydymosi ligoninėje trukmė yra ilga, daug lemia ligonio imunitetas, taip pat invazinių procedūrų (dūrimų, pjovimų) skaičius. Be viso to ypač svarbi yra higiena gydymo įstaigoje, turimos priemonės dezinfekcijai, sterilizavimui.

Pasak A. Syminienės, ligonis turėtų atkreipti dėmesį, ar, pavyzdžiui, mediko, atliekančio procedūras ir liečiančio pacientą (skiepijant, imant kraują, perrišant žaizdą ir t. t.), nėra nesveika rankų oda, nesveiki ar ilgi lakuoti nagai, juolab priauginti, ar medikas nemūvi žiedų, nesegi laikrodžių. Daryti pasėliai puikiai parodė, kad galima rankas labai švariai nusiplauti, tačiau vietos po žiedais vis tiek liks užterštos įvairiais mikrobais. Tad jokių žiedų ir priauginamų nagų negali būti, kitu atveju bus pažeista paciento teisė į saugų gydymą, patikrinimą.

Lankytojai privalo būti budrūs. Kai jie išmoks pasakyti juos aptarnaujančio personalo klaidas, tada kils ir darbuotojų sąmoningumas. Reikia stebėti ir įstaigos švarą, tvarką, jei pasipila, pasitaško kraujas ar kiti kūno skysčiai, viskas turi būti sutvarkoma nedelsiant. Jokio laukimo.

Įdomu

• Klaipėdos rajone yra 61 sveikatos priežiūros įstaiga: 3 ligoninės, 39 ambulatorijos, 19 kitų sveikatos priežiūros įstaigų.
• 2014 m. buvo patikrintos 36 įstaigos, vykdyti 68 patikrinimai. Pusės patikrinimų metu rasta pažeidimų. Ne visi darbuotojai buvo aprūpinti būtinu inventoriumi, nustatytas praustuvų stygius, taip pat skysto muilo be antiseptinių priedų ir pan. Nebuvo įrengtos atskiros spintos asmeniniams drabužiams, valymo priemonėms laikyti. Buvo nustatyta ir neteisingų medicininių atliekų tvarkymo atvejų. Rizikingiausia, kad kai kuriose įstaigose nebuvo užtikrinta tinkama įrankių dezinfekcija ir sterilizacija.
• 4 Klaipėdos rajono sveikatos priežiūros įstaigų atsakingiems asmenims buvo surašyti administraciniai teisės pažeidimų protokolai ir skirtos nuobaudos.
• Iš visų 2014 m. patikrintų tik 7 gydymo įstaigose nebuvo rasta higienos normų pažeidimų. Tai UAB „Optikos centras“, UAB „Mars Lietuva“ medicinos punktas, Kretingalės ambulatorija ir Girkalių medicinos punktas, Paupių PSPC Plikių ambulatorija, Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ kineziterapijos, masažo bei bendruomenės slaugytojų kabinetas, Gargždų PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyrius, R. Dirginčienės BPGK Žadeikių medicinos punktas.
• Pacientų skundų dėl higienos normų pažeidimų gydymo įstaigose 2014 m. negauta.

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima KAVECKIENĖ: „Viešose sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjas yra Savivaldybė, funkcionuoja sukurta sistema, yra tvarka, kurios privalu paisyti. Tačiau Savivaldybė kontrolės neatlieka privačiose įstaigose (daugiau galių šiuo atveju turi Visuomenės sveikatos centras), todėl žmonės patys turėtų pasidomėti, ar yra patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai, ypač odontologijos kabinetuose. Dažniausiai pacientai bijo klausti, pasakyti pastabas – gėdijasi, tačiau taip pakenkia patys sau, higienos normų nepaisymas gali pakenkti jų sveikatai.“