Vilnietė Lina: darbas Vyriausybės kanceliarijoje – unikali galimybė prisidėti prie Lietuvą keičiančių įvykių
Lina Liubauskaitė – Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vadovė. Kaip sako pati, yra absoliuti vilnietė nuo asfalto: gimusi, augusi Vilniuje ir baigusi teisės studijas Vilniaus universitete, ji iki šiol visą savo karjerą praleido Vilniaus širdyje esančiuose Vyriausybės rūmuose. Lina pasakoja, koks buvo jos karjeros planas, kaip ji pradėjo dirbti Vyriausybės kanceliarijoje, ką reiškia jau 25-erius metus būti reikšmingiausių įvykių epicentre ir kaip dirba žmonės vienoje svarbiausių Lietuvos institucijų.
Minėjote, kad baigusi teisės studijas nė dienos nedirbote teisininke. Kodėl?
Buvau pasirinkusi bankų teisės specializaciją, šia tema rašiau diplominį darbą. Po studijų siunčiau savo gyvenimo aprašymą į visus komercinius bankus, kurie tuo metu veikė Vilniuje, ir į Vyriausybės kanceliariją. Taip jau išėjo, kad į Vyriausybės kanceliariją buvau priimta viena diena anksčiau nei į vieną iš tuometinių komercinių bankų. Taip, buvau pasimetusi, svarsčiau, ką rinktis, bet pagalvojau – Vyriausybės kanceliarijoje buvo didelis konkursas, kurį laimėjau, todėl labai nepatogu suteikus lūkesčių šiai įstaigai neateiti dirbti ir pasirinkti banką, tad…ateisiu, padirbsiu pusę metu ir išeisiu, kur tik noriu. Na va, jau 25 metai kaip dirbu tą savo pusmetį…
Tad savo darbo valstybės tarnyboje neplanavote. O kaip įsivaizdavote valstybinį darbą? Kodėl čia dirbate net 25 metus?
Tikrai neplanavau. Kaip visi jauni žmonės įsivaizdavau, kad valstybės tarnyba yra didžiausia nuobodybė, tačiau dabar galiu pasakyti, kad Vyriausybės kanceliarija yra unikali vieta. Dirbdamas čia visą laiką esi aktualijų ir politinių sprendimų smaigalyje. Šios informacijos turėjimas ar dalyvavimas ją panaudojant kelia didžiulį pasitenkinimą savo darbu. Tu žinai, kas ir kodėl tuo metu vyksta valstybėje, iš ko susideda vienas ar kitas projektas, tampi dalele tokių didelių ir svarbių pokyčių, kaip „Rail Baltica“ sprendiniai ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Jei tokį projektą tenka globoti nuo pradžios iki galo – prižiūrėti, kad viskas veiktų, paskatinti, kad būtų sprendžiamos tam tikros iškylančios problemos ir kt. – tai tampa tarsi tavo globojamu vaiku. O kai matai, kiek naudos tokie projektai atneša tavo šaliai, tada tiesiog tampi priklausomas nuo savo darbo (šypsosi). Taip ir lieki toje valstybės tarnyboje, nes tokie projektai nesibaigia.
Beje, savo neišsipildžiusį norą dirbti finansinių paslaugų sektoriuje visus tuos metus realizuodavau atstovaudama valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas įvairių valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo organuose – tiek stebėtojų tarybose, tiek ir valdybose. Per visą darbo Kanceliarijoje laiką buvau 7 finansų įstaigų valdymo organų nare. Labai didžiuojuosi, kad esu prisidėjusi prie finansų inžinerijos priemonių sukūrimo Lietuvoje, kad tokie instrumentai, kaip garantija, rizikos kapitalo investicija, paskola ar kita finansinės paramos priemonė, tapo įprastos Lietuvos verslo įmonėms, o iš šių projektų grįžtančios lėšos gali būti pakartotinai naudojamos kitiems projektams finansuoti.
Dirbate tarsi ir nematomą darbą, tačiau prisidedate prie labai Lietuvai svarbių darbų vystymo. Kokius jūsų darbus yra pastebėję aplinkiniai? Gal nugirdote ką nors kalbant apie tai, kad štai, kokį gerą darbą nuveikė Vyriausybė, ir pasidžiaugėte, kad teko prie jų prisidėti?
Taip, yra tokių projektų, kurie… oho, kaip gerai kad yra, o galėjo ir nebūti! Pavyzdžiui, plačiajuosčio interneto tiesimas. Šiandien niekas net negali prisiminti, koks didelis buvo pasipriešinimas, kiek buvo manančių, kad valstybė neturi tiesti tokio interneto, nes privatūs tiekėjai gali padaryti tą patį. O šiandien matome, kaip gerai, kad valstybė tai padarė – ne tik vienu metu turėjome vieną iš greitesnių interneto ryšių pasaulyje ir galėjome tuo didžiuotis, bet ir galime itin greitu internetu naudotis bet kokioje, net ir atokiausioje kaimo vietovėje.
Kitas pavykęs projektas, dėl kurio girdžiu tik teigiamus atsiliepimus ir kurį galėčiau pateikti kaip valstybės tarnybos veikimo pavyzdį, buvo Covid-19 pandemijos metu kurtos pagalbos priemonės verslui. Kiekvieną pirmadienį Vyriausybės kanceliarijoje vykdavo nuotoliniai pasitarimai su visų svarbiausių skėtinių verslo asociacijų, ministerijų, valstybės įstaigų vadovais arba atstovais, kurių metu ne tik bandydavome aptarti taikomų apribojimų veikimą, jų tikslingumą, bet ir sukurti taikliausias priemones, kurios padėtų verslui išlikti absoliutaus užsidarymo metu, kad situacija ypatingai nepakenktų ir Lietuvos valstybės biudžetui, jos ekonomikai ir išlaikytų verslo egzistavimą. Kai girdžiu sakant, „kokios geros priemonės tada buvo sukurtos, mūsų įmonė nebankrutavo, mes galėjome išlaikyti savo darbuotojus“ ir pan., tyliai didžiuojuosi visomis valstybės įstaigomis, kurios kokybiškai ir neįtikėtinai greitai atliko visus reikiamus veiksmus.
Gaila, kad tokių draugiškų susitikimų laikai baigėsi ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą apie savo problemas pranešdamos verslo asociacijos tampa… poveikį valstybės tarnautojams darančiais lobistais. Apmaudu, kad dabartinė mūsų teisėkūra ne skatina kontaktą tarp verslo ir valstybinio sektoriaus, o kaip tik juos demonstratyviai atskiria. Nuoširdžiai norėtųsi, kad dalykinio bendradarbiavimo būtų daugiau, kad vėl galėtume dirbti kaip tikri socialiniai partneriai.
Nors žiniasklaidoje paprastai dominuoja kritika Vyriausybės darbui ir įvairiems viešojo sektoriaus sprendimams, jūs su kolegomis vis atrandate jėgų toliau ieškoti sprendimų, kurie gerintų mūsų visų kasdienybę. Ar nesijaučiate taip, tarsi dirbtumėte Sizifo darbą?
Ne, tikrai nesijaučiu. Gal kaip tik atvirkščiai: kai dirbi tokioje vietoje kaip Vyriausybės kanceliarija, aplink matai labai daug tam tikros problemos dedamųjų, stengiesi ir renkiesi, koks sprendimas gali būti naudingiausias, ieškai aukso viduriuko. Tarkime: kaip skatinant naujas investicijas neprarasti surenkamų mokesčių ir nenuskriausti valstybės biudžeto? Tai sudėtinga, nes reikia pasirinkti, kokius dalykus palaikyti, o kokių – atsisakyti.
Aplanko labai geras jausmas, kai didžiulių pastangų pareikalavę pamatiniai projektai įveikia tam tikrą esminį etapą. Pavyzdžiui, šių metų birželio 27 d. Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją 2050, kuria siekiama, kad Lietuva 2050 metais taptų visiškai energetiškai nepriklausoma. Strategijoje iškeliami keturi pagrindiniai tikslai: užtikrinti saugų ir patikimą energijos tiekimą visiems vartotojams, pasiekti 100 proc. klimatui neutralios energijos Lietuvai ir regionui (tapti eksportuotoja), pereiti prie elektros ekonomikos ir vystyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią energetikos pramonę ir užtikrinti energijos išteklių prieinamumą vartotojams. Tokiais darbais kuriama Lietuvos ateitis.
Taip, iš pradžių visuomenėje ir žiniasklaidoje daugelis pokyčių būna priimami ne itin palankiai, bet štai, praeina dešimt metų, ir jau galima girdėti džiugesį, koks puikus Lietuvoje internetas. Ir dabar dirbame su be galo svarbiais klausimais, apie kuriuos šiuo metu kalbama labai įvairiai. Bet mes juk matome perspektyvą, numatome, kad tai, ką darome šiandien, pavyzdžiui, barjero su Baltarusija įrengimas ar Vokiečių brigados į Lietuvą atvedimo procesas, bus be galo svarbu ir naudinga ateityje.
Kas Jus labiausiai įkvepia darbe?
Komanda. Įdomiausia Vyriausybės kanceliarijoje tai, kad čia gali dirbti su neįtikėtina koncentracija protingų, itin intelektualių žmonių. Bendraudamas su jais, kasdien išklausydamas jų nuomonių, tu pats tobulėji. Žinoma, pasitaiko visko: ambicijų, nesutarimų, kartais – pykčių. Tačiau iš esmės profesionalų komanda yra viena didžiausių šios darbovietės vertybių. Būtent dėl komandos ir esu čia tiek metų: gera dirbti su pareigingais žmonėmis, kurie tave supranta iš pusės žodžio.
Mano komanda – Ekonomikos politikos grupė – koordinuoja, atlieka analizę, teikia išvadas ir pasiūlymus Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei siekiant kokybiškų teisės aktų priėmimo ir kompleksinių jų problemų sprendimo finansų, biudžeto sandaros, valstybės turto valdymo, energetikos, verslo ir ekonominės plėtros, aplinkosaugos ir kitose srityse. Mūsų darbo baras – labai platus.
Abejoju, ar lengvai pavyktų kur nors kitur rasti ar suburti tokią komandą, kokia šiandien yra manoji.
Kolegos sako, kad esate tikra enciklopedija: kai niekas nieko nežino, reikia klausti Linos – ji visada patars, į ką kreiptis, kur ieškoti atsakymo ir pan. Kaip Jums pavyksta tiek visko aprėpti, kaip viskas telpa galvoje?
Nepasakyčiau, kad viskas visiškai taip. Tiesiog į šią įstaigą nuolat ateina labai daug ir įvairios informacijos. Kartais ji būna labai svarbi, naudojama tuoj pat, kartais tiesiog čia nugula, būna kartas nuo karto panaudojama. Per dvidešimt penkerius metus jau supranti, kokia informacija, kokioje „dėžutėje“ guli, kuri „dėžutė“ su kuria yra susijusi, kur ir ko ieškoti.
Tad ilgametis darbas valstybės tarnyboje yra bene svarbiausia valstybės tarnautojo vertybė?
Ne, taip nesakau. Manau, kad turėtų būti balansas. Visada ir visur reikia naujų vėjų, kurie išjudina, atneša inovacijų. Tačiau kiekvienoje organizacijoje privalo būti žmonių, kurie kaupia patirtį, išmintį, žino, kodėl vieni ar kiti procesai vyksta būtent taip, jų priežastingumą. Tokie žmonės gali būti lygiai taip pat naudingi naujoms problemoms spręsti, pasiūlydami jau anksčiau išbandytus senus sprendimus, kurių nauji vėjai nežino ar ilgai ieškotų klysdami ir mokydamiesi iš savo klaidų.
2020–2024 m. Vyriausybės darbai verslui / Lietuvos ekonomikai:
2020 m. Vyriausybės sprendimai padėjo išvengti ekonomikos susitraukimo. 2021 m. fiksuotas stiprus atsigavimas – ekonomika augo 6,3 proc., o pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvos – vienintelės iš Baltijos valstybių – ekonomika auga. Pernai fiksavome spartų – 10,6 proc. – investicijų augimą, prie kurio reikšmingai prisidėjo viešosios investicijos, didele dalimi investuojant ES lėšas.
Ekonominiai iššūkiai įveikti neaukojant viešųjų finansų tvarumo. Biudžeto deficito rodiklis 2021 m. siekė 1,2 proc., 2022 m. – 0,6 proc., o pernai – 0,8 proc., t. y. reikšmingai žemiau 3 proc. deficito ribos. Tai leido sumažinti valstybės skolos lygį nuo 46,2 proc. 2020 m. pabaigoje iki 38,3 proc. 2023 m. pabaigoje.
Kuriama naujos kartos Lietuva. Įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, iki 2023 m. pabaigos buvo pasiekta trečdalis numatytų įsipareigojimų (68 iš 218 rodiklių), o už įgyvendintus rodiklius Lietuva iš viso gavo 903 mln. eurų (542 mln. eurų iki 2023 m. pabaigos ir 360 mln. eurų 2024 m. kovą).
Vyriausybės kanceliarijos informacija
