Visuomenės tolerancijos dėlionė – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje
Šiais metais Tarptautinės tolerancijos dienos simbolis – dėlionė. Pasak Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos vykdomojo direktoriaus pavaduotojos, švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės, šių metų temą padiktavo išgirsta mintis, jog mūsų visuomenė – kaip dėlionė, sudaryta iš skirtingų gabalėlių, kuriuos sujungę gauname bendrą visuomenės paveikslą. Visuomenę sudaro skirtingo amžiaus, lyčių, socialinės padėties, išsilavinimo, pažiūrų, pomėgių, gyvenimo būdo ir t. t. žmonės.
Žodis „tolerancija“, reiškiantis pakantumą, suteikia žmonėms gebėjimą visuomenėje sugyventi taikiai, priimti kitokį žmogų, kitokius požiūrius, sąvoka, skatinanti gebėjimą išlaikyti pagarbą nepaisant skirtingų pažiūrų, tautybės, rasės, religijos.
Naudojantis minėtos komisijos rekomendacijomis Jurgio Šaulio gimnazijoje koordinuojant direktorės pavaduotojai ugdymui Jurgitai Rudienei, socialinei pedagogei Laimai Rėbždienei, dalykų mokytojai, klasių vadovai su mokiniais aptarė galimus pakantumo/nepakantumo tolerancijos/netolerancijos atvejus gimnazijoje, klasėse. Panaudojant mokytojų parinktus pavyzdžius iš to istorinio laikotarpio, su kuriuo mokiniai yra susipažinę pamokose, su aukštesniųjų klasių mokiniais istorijos pamokose aptarti istoriniai įvykiai nacistinėje Vokietijoje, ten vykdyta nepakantumo ir antirasinė politika žydų, čigonų (romų), psichinėmis ligomis sergančių ir neįgalių žmonių atžvilgiu. Analizuota, kaip kurstomas nepakantumas sukėlė didžiulį priešiškumą, o vėliau išprovokavo masinį žmonių naikinimą. Tuo požiūriu aptarta Sovietų Sąjungos istorija, kurioje visi turėjo būti vienodi, kurioje gausu nepakantumo kitokiam: gabesniam, kilusiam iš pasiturinčios šeimos, turinčiam savo nuomonę ar savitą požiūrį į gyvenimą. Tokioje visuomenėje neturėjo likti vietos tiems, kurie buvo kitokie ar jautėsi kitokie.
Savarankiškais darbais kai kurie mokiniai iliustravo tolerancijos ir netolerancijos simbolį dėlionę: kaip nuo žodžių gali būti pereinama prie darbų. Džiugu, kad prie šios iniciatyvos prisijungė visa gimnazijos bendruomenė, o ypač pradinių klasių mokytojos su vaikučiais, kurie gyvai padarė ir pristatė dėliones, stengdamiesi suvienyti ir išlikti tolerantiški. Kaip žinia, atitinkamais istorijos laikotarpiais yra terpė reikštis, vykdyti savo egopolitiką. Menasi 1914 m. pabaiga, kuomet Pirmojo pasaulinio karo metu apie 100 tūkst. abiejų Vakarų frontų kareivių paklausė širdies balso, susilaikė nuo šaudymų. Tuomet nugalėjo žmoniškumas – nutilo patrankos ir įsivyravo kalėdinė taika… Kartais praeitis daro įtaką dabarčiai ir ateičiai, tad siekiamybė, kad įgaliojantys diskursai visuomenėje taptų mokiniams vyraujančiais motyvais.
- Tarptautinė tolerancijos diena lapkričio 16-ąją minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų (alkoholio, narkomanijos), toleranciją. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę.
- Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė). Įvairūs socialiniai tyrimai rodo, kad lietuviai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios.
Arūnas MIKALAUSKAS
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos mokytojas
Laimos RĖBŽDIENĖS nuotr.
