VMI: sandorius kaip trikampę prekybą nepagrįstai deklaravusi įmonė PVM neišvengs, sprendimui pritarė teismai
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau ‒ VMI) informuoja apie pasibaigusį teisminį ginčą dėl didesnės nei 220 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), PVM delspinigių ir baudos sumos, kurią į biudžetą turi sumokėti Lietuvos bendrovė, pardavusi mobiliuosius telefonus.
Sandorius deklaravusi kaip tarpininkė, ji nepagrįstai siekė išvengti pardavimo PVM, tačiau VMI tai atskleidė. VMI sprendimui apskaičiuoti papildomus mokesčius įmonei neskundžiama nutartimi pritarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), palikęs galioti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
„Lietuvos įmonė iš Lenkijos įmonės įsigijo didelį kiekį mobiliųjų telefonų ir juos pardavė Estijos įmonei, tačiau prekes išgabeno ne į Estiją, o tiesiai į Suomiją, Portugaliją, kitas šalis. Pardavimo PVM nuo šių sandorių ji neapskaičiavo, o sandorius deklaravo kaip trikampę prekybą. Patikrinus nustatyta, kad jie neatitiko trikampės prekybos sąlygų: sandoriuose dalyvavo ne trys, o keturios šalys; Lietuvos įmonė neįrodė, kad PVM buvo sumokėtas tose valstybėse, į kurias ji tiekė prekes. Todėl įsigytų prekių pardavimo PVM sumokėti turėjo Lietuvos įmonė, vykdžiusi prekių tiekimą“, – VMI sprendimą komentavo VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė.
Patikrinimo metu dėl Estijos įmonės VMI kreipėsi į Estijos mokesčių administratorių. Tuomet paaiškėjo, kad, kaip ir Lietuvos įmonė, ji esą veikė kaip tarpininkė. Estijos mokesčių administratoriaus nuomone, jų įmonė, kuri savo šalyje sandorius taip pat deklaravo kaip trikampę prekybą, o PVM mokėtoja nebuvo įsiregistravusi nei Suomijoje, nei Portugalijoje, nei sandorių grandinėje minimose kitose šalyse, buvo įtraukta į PVM sukčiavimo schemą.
Pasak VMI Kontrolės departamento direktorės, mokestinis ginčas iš esmės vyko dėl PVM įstatymo nuostatų, kuriomis remtasi nustatant prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės vietą, aiškinimo ir taikymo. LVAT proceso metu įvertino PVM įstatymo atitinkamas nuostatas ir pabrėžė, kad Lietuvoje registruotas PVM mokėtojas, įsigijęs prekes iš vienos valstybės narės ir jas išgabenęs į kitą, nemoka PVM tik tuo atveju, jei prekes išgabena pirkėjui, kuriam toje valstybėje yra prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM, arba įrodo, kad PVM buvo sumokėtas toje valstybėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas.
Pareiga įrodyti, kad PVM buvo sumokėtas toje valstybėje, į kurią gabentos prekės, tenka jas įsigijusiai įmonei, Lietuvoje registruotai PVM mokėtoju, pažymėjo LVAT. Lietuvos įmonė tokių įrodymų nepateikė. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ji Lenkijoje įsigytas prekes tiekė į Suomiją, Portugaliją ir kitas šalis Estijos įmonei, kuri tose valstybėse nėra registruota PVM mokėtoju, taip pat įvertinęs, jog nėra duomenų apie už tas prekes sumokėtą PVM tose valstybėse, konstatavo, jog nėra ir sąlygų taikyti tas PVM įstatymo nuostatas, kurios suteiktų įmonei teisę būti atleistai nuo PVM mokėjimo.
VMI informacija