„Žalioji savaitė“ baigėsi, ūkininkų problemos liko

Tarptautinė didžiausia ir svarbiausia maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės mugė „Žalioji savaitė“ Berlyne vėl surengta po dvejų metų kovido pandeminės pertraukos. Joje taip pat kasmet dalyvauja ir parodos dalyvius turi kuo nustebinti ir Lietuvos atstovai. Pavyzdžiui, Radviliškių kaimo kepykloje iškeptas 88 kilogramus sveriantis „Ūkininkų“ duonos kepalas buvo graibstyte išgraibstytas.
Mugė neapsiėjo be klimato kaitos, tvaraus ūkininkavimo ir gyvūnų gerovės temų, nuo kurių ateityje žmonijos mitybos įpročiai priklausys dar labiau. Kol „Žaliosios savaitės“ lankytojai tarp spalvingiausią pavasarį primenančių gėlių upių mėgavosi kepsniais iš bizonų mėsos, rožių uogiene ar saldymedžio ledais, už parodos sienų vyko ūkininkų protestai.

Pasaulinio lygio renginys
„Žalioji savaitė“ su nedidelėmis pertraukomis organizuojama nuo 1926 m. Čia kasmet pristatomas įvairių pasaulio tautų kultūrinis, kulinarinis paveldas, naujausi gaminiai ir idėjos, susijusios su žemės ūkio modernizacija, maisto gamyba, agrariniu turizmu. Kasmet gausėjančio renginio apimtį parodo keletas skaičių: įvairios ekspozicijos užima 113 000 kv. m plotą, šiemet gaminius pristato 1 400 dalyvių iš 60 šalių, o parodą jau aplankė per 400 000 žmonių. Tiesa, šiemet parodoje neleista dalyvauti Rusijai.
Berlyno „Žalioji savaitė“ demonstracijomis sutinkama ne pirmi metai. Maisto žaliavos pagrindiniai augintojai tokiu būdu siekia atkreipti dėmesį į svarbias problemas ir nesprendžiamus klausimus.

Protestuotojai žymiose gatvėse
Šiemet į protesto akciją atvyko ūkininkų iš ekologinių ir tradicinių ūkių, gamtos, aplinkos ir gyvūnų apsaugos organizacijų bei bažnytinės pagalbos organizacijų atstovų. Iš artimiausios Brandenburgo Federalinės žemės 55 traktorių kolona pajudėjo sostinės Berlyno link, žymiųjų Brandenburgo vartų kryptimi. Su daugybe plakatų, skambiais šūkiais demonstracijos dalyviai agitavo už klimatui draugiškesnio žemės ūkio politiką. Protestuojančių ūkininkų pagrindinis šūkis – „Mums jau gana!“ „Industriniam ūkininkavimui kiaulių nereikia“, – teigė užrašas ant gatve traukiamo kiaulės muliažo. Kadangi drastiškai sumažėjo vabzdžių-apdulkintojų, ore sklandė dideli balionai ir vabzdžių figūrėlės su užrašais „Žemės ūkio pramonė žudo!“ Dainuodami M. Džeksono dainą „Heal the World“ (pažodinis vertimas – išgydykime pasaulį) demonstrantai nuo Brandenburgo vartų per Strasse des 17 Juni-Birželio 17-osios gatvė (Berlyne ir Vokietijoje tai svarbi data, menanti Rytų Vokietijos gyventojų sukilimą prieš sovietų režimą) nužygiavo prie Vyriausybės.
Pasak protesto organizatorių, buvo užsiregistravę atvykti per 10 tūkst. dalyvių, Berlyno viešosios policijos duomenimis, protestuotojų skaičius siekęs gerą 1 000 žmonių.

Ekologiniai ūkiai bankrutuoja
Dabartine žemės ūkio politika nepatenkinti Vokietijos ūkininkai įteikė protesto notą žemės ūkio ministrui Cemui Oezdemirui (Cem Özdemir). Be to, protestuotojai ragino siekti sąžiningų žaliavinės žemės ūkio produkcijos supirkimo ir maisto kainų, didesnių socialinių išmokų nepasiturintiesiems, leidžiančių daugiau vartoti ekologiškų produktų. Būtent ekologinių maisto produktų vartojimas dėl kilusios krizės ir sumažėjusių pirkimo galių pastaraisiais metais sumenko daugiausia. Negaunantys pajamų ir negalintys bankams susimokėti už paimtas paskolas daugelis ekologinių ūkių savininkų atsidūrė prie bankroto ribos.
Taip pat reikalauta sprendimų daugiau išauginamos žemės ūkio produkcijos panaudoti žmonių maistui, o ne gyvulių pašarams.
Vokietijoje apie 60 procentų užaugintų grūdinių kultūrų sušeriama gyvuliams, be to, pašarus, ypač soją, tenka papildomai importuoti iš tolimų šalių, tuo didinant aplinkos taršą. Vien sojos gyvulių šėrimui įvežama tiek, kad Pietų Amerikoje jai užauginti reikia apie 2 milijonų hektarų dirbamos žemės.
Žemės ūkio maisto produktų sektorius yra kaltinamas už maždaug ketvirtadalį pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, kurių didžioji dalis esą susidaro gyvulininkystės ūkiuose.
Ūkininkai skundėsi, kad politikai kalba apie juos, už juos, priima politinius sprendimus, bet be ūkininkų nuomonės. Dažnai tie sprendimai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, bet privalomi vykdyti. Klimato kaitos realijos ir su tuo susijusios prob­lemos buvo viena iš svarbiausių mitinguotojų pasisakymų temų.

Vartoti mažiau mėsos
Agrarinėje politikoje atėjo pokyčių metas, siekiama mažinti gyvulių, ar jie būtų stacionariuose, ar ekologiniuose ūkiuose, ir jiems reikalingų resursų skaičių. Europos Sąjungos biudžeto asig­navimai žemės ūkiui yra patys didžiausi, didesni nei saugumo, ekonomikos ir užsienio politikos biudžeto lėšas paėmus kartu. ES žemės ūkio subsidijoms išleidžia daugiau nei 50 milijardų eurų per metus.
Vien Vokietijoje laikoma daugiau nei 20 milijonų kiaulių, o šalis yra didžiausia kiaulienos gamintoja Europos Sąjungoje kartu su Ispanija, Prancūzija, Nyderlandais rinkai pateikianti pusę visoje ES užauginamos kiaulienos.
Dabar vokiečiai jau raginami valgyti mažiau mėsos, o, Federalinės maisto ir žemės ūkio ministerijos atliktos apklausos apie mitybą duomenimis, 82 procentai vokiečių mano, kad valgyti mažiau mėsos yra prasminga. Kasdien valgantys mėsą nurodė tik ketvirtadalis vokiečių, o mėsos suvartojimas čia nuolat didėjo nuo XIX amžiaus. 2000 m. vienas Vokietijos gyventojas vidutiniškai suvalgydavo beveik 60 kilogramų mėsos per metus. Dabar raginama jos suvartoti tik 400 g per savaitę, o tai būtų vienas kepsnys, viena dešrelė ir trys griežinėliai dešros. Maitinimosi įpročius keisti raginantys ekspertai pabrėžia, kad tą svarbu daryti ne vien tik dėl ekologijos, bet ir dėl šalies gyventojų sveikatos. Dauguma vokiečių tokiai nuomonei pritaria, tačiau maitinimosi įpročių pokyčius pirmiausia lemia finansinės galimybės.

„Žaliosios savaitės“ metu protestus dėl žemės ūkio politikos reiškė ne tik Vokietijos ūkininkai. Sausio 19 d. į konferenciją „Šeimos ūkių perspektyvos Lietuvoje“, kuri vyko Žemaitijoje, gausiai susirinkę Lietuvos šeimos ūkininkai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos regionų ateities ir pažymėjo, kad padėtis yra grėsminga, kai 10 proc. susietų ūkininkaujančiųjų valdo 80 proc. žemės. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kuria kreipiasi į LR Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus. „Kodėl Lietuvos politikai palaiko ir suteikia galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių? Per 18 metų, nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.), praradome 58 proc. žemdirbių“, – rašoma rezoliucijoje.

Pagal užsienio spaudą parengė
Daiva SRĖBALIŪTĖ