Žemės mokestis didės, ypač riesta bus apsileidėliams

Pagal Finansų ministerijos atliktus skaičiavimus, Klaipėdos rajono savivaldybės faktinis žemės mokesčio tarifų svertinis vidurkis po lengvatų pritaikymo yra pats mažiausias tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, lyginant su bendru Lietuvos vidurkiu ar su klasterio vidurkiu. Žemės mokesčio bazės vertė yra viena iš didesnių, ir yra 9 pozicijoje tarp visų Lietuvos savivaldybių, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų.
Ketvirtadienį vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje tarp 50 svarstomų klausimų darbotvarkėje numatytas ir žemės mokesčio tarifų didinimas nuo ateinančių metų. Kai kurie gali lengviau atsikvėpti: pavyzdžiui, sodų žemei tarifai nekils, tačiau ypatingai turi susirūpinti apleistų žemių savininkai.

Nustatys naujus tarifus
Savivaldybių tarybos nuo 2024 m. sausio 1 d. galiosiančius žemės mokesčio tarifus turi nustatyti iki šių metų liepos 1 dienos. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl žemės mokesčių tarifų nustatymo“ parengimo.
Žemės mokesčio įstatyme yra nustatytos žemės mokesčio tarifo ribos – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą arba gali nustatyti kelis konkrečius mokesčio tarifus, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus.
Darbo grupė svarstė žemės mokesčio tarifų didinimo galimybes ir nusprendė siūlyti Tarybai nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyti naujus žemės mokesčio tarifus, išskyrus Mėgėjų sodų žemei, Miškų ūkio paskirties, Naudingų iškasenų teritorijų ir kitos paskirties žemės sklypams. Žemės ūkio paskirties žemei vietoje buvusių 11 tarifų nustatyti 6 tarifus, gyvenamųjų teritorijų žemei vietoje buvusių 11 tarifų nustatyti 5, pramonės ir sandėliavimo žemei vietoje buvusių 13 tarifų nustatyti 2 tarifus, komercinės paskirties žemei vietoje buvusių 8 tarifų nustatyti 5 tarifus.
Analizuojant žemės mokesčio duomenis, pastebėta, kad kai kuriems žemės sklypams, kurie yra priskiriami toms pačioms turto grupėms (žemės ūkio, gyvenamųjų teritorijų, pramonės ir sandėliavimo), bet sklypų naudojimo būdai nepaminėti sprendime, nustatytas vienas mokesčio tarifas – 0,2 proc., nors sklypai yra skirtingose verčių zonose ir jų mokestinė vertė yra skirtinga. Pritaikius vienodą tarifą tose verčių zonose, kur pagrindinei sklypų paskirčiai nustatytas mažesnis mokesčio tarifas nei 0,2 proc., apskaičiuotas žemės mokestis gaunasi didesnis, nei už pagrindinės paskirties žemės sklypus.

Pajamos kuklesnės nei kitų
Finansų ministerija atliko tyrimą „Savivaldybių turto mokestinės pajamos ir jų atotrūkiai savivaldybėse“ ir nustatė savivaldybių pajamų iš turto mokesčių atotrūkių veiksnius pagal 2021 m. duomenis. Klaipėdos rajono savivaldybė yra priskirta prie „kitų savivaldybių“ klasterio, kuriam priklauso dar 11 savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Marijampolės, Mažeikių, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Utenos rajonų savivaldybės ir Elektrėnų, Visagino savivaldybės. Duomenys skelbiami https://lietuvosfinansai.lt/ig/igmeamun.
Savivaldybių pajamų iš turto mokesčių atotrūkius lemia 3 pagrindiniai veiksniai: tarifai, lengvatos ir mokesčių bazė. Savivaldybės gali keisti tarifus ir lengvatas, kad padidintų pajamų gavimo potencialą, tačiau mokestinės bazės vertės tiesiogiai paveikti negali.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė informavo, kad pagal Finansų ministerijos atliktus skaičiavimus Klaipėdos rajono savivaldybės faktinis žemės mokesčio tarifų svertinis vidurkis po lengvatų pritaikymo yra pats mažiausias tiek fizinių – 0,09 %, tiek juridinių asmenų – 0,11 %, lyginant su bendru Lietuvos vidurkiu ar su klasterio vidurkiu. Žemės mokesčio bazės vertė yra viena iš didesnių, ir yra 9 pozicijoje tarp visų Lietuvos savivaldybių, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Klasteryje Klaipėdos r. sav. žemės mokesčio bazės vertė juridinių asmenų yra didžiausia, o fizinių asmenų – antroje pozicijoje.
Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės mokesčio dalis procentais savarankiškose savivaldybės pajamose sudaro 7,17 proc., ir yra viena iš mažesnių klasteryje (mažesnis procentas tik Elektrėnų ir Visagino savivaldybėse) ir mažiausias tarp kaimyninių savivaldybių. Pavyzdžiui, kaimyniniame Kretingos rajone minėtas procentas yra 14,47, Šilutės rajone – 12,98, Plungės rajone – 11,36, o štai Vilniaus rajone – net 24,25.
Klaipėdos rajone 2021 m. gauta žemės mokesčio pajamų – 714,60 tūkst. eurų, palyginimui: Kretingos rajone – 734,70 tūkst. eurų, Trakų rajone – 802 tūkst. eurų.

Vieniems lengvatos, kitiems – prievolė
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekte siūloma nustatyti žemės sklypų savininkams – fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų (prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas) ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai – neapmokestinamuosius žemės sklypų dydžius 2024 m. mokestiniam laikotarpiui: Gargždų ir Priekulės miestuose – 0,15 ha; kaimo vietovėje – 3,3 ha. Taip pat atleisti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetines įstaigas nuo žemės mokesčio.
Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma nustatyti, kad nenaudojamiems, apleistiems žemės sklypams lengvata dėl neapmokestinamųjų žemės sklypų dydžių netaikoma.
Darbo grupė svarstė mokesčio tarifo nustatymą apleistai, nenaudojamai kitos paskirties žemei. Žemės mokesčio tarifas apleistai, nenaudojamai kitos paskirties žemei iki šiol nebuvo nustatytas. Yra nustatytas tik apleistoms žemės ūkio naudmenoms – 4 proc. nuo mokestinės sklypo vertės.
Darbo grupė nusprendė siūlyti Tarybai nuo 2024 m. sausio 1 d. apleistai, nenaudojamai kitos paskirties žemei nustatyti 4 proc. mokesčio tarifą nuo žemės vertės.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
Asociatyvi nuotr.