Žemės ūkis
Kas fermoje pavaduos ūkininką?
Žemės ūkis su Europos Sąjungos parama dabar ėmė keltis iš vargo, tačiau atsirado kitas pavojus, ar sustiprėjusiame ūkyje liks gyventi ūkininkų vaikai, ar jie rinksis žemės ūkio mokslus? – Mums su žmona Laima buvo netikėta, kad duktė Inga įstojo į Veterinarijos akademiją, – nuoširdžiai prisipažino judrėniškis veterinarijos gydytojas Dainius Vilkas.Abu su žmona, taip pat gyvulininkystės specialiste, laiko 12 melžiamų karvių, po truputį didina jų skaičių. Klausimas, kas juos pavaduos ateityje, jaudina ne vien šią šeimą.
– Važinėjame po apskritį, lankomės pas ūkininkus, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytoja R. Butkienė. – Matome, kokiu nelengvu darbu didesnieji pieno ūkiai pasiekia geresnių rezultatų. Nuolat kuopia mėšlą, rūpinasi pieno kokybe, kiekiu, gyvulių pašaru. Vaikai, matydami sunkų tėvų darbą, neretai bodisi jo. Didesnieji ūkiai už bazinio pieno riebumo kilogramą jau gauna iki 72-73 centų. Bet norint automatizuoti darbo procesus fermose reikia gauti ne mažiau kaip po litą.
Automatizuota ferma būtų patrauklesnė jaunam žmogui, arba ūkininkai galėtų samdyti darbininką. Deja, tai tolima perspektyva. Magdalena ir Stasys Žilinskai Jakuose džiaugiasi, kad užsiaugino užvadėlį Silvestrą, kuris baigė veterinarijos mokslus ir spėriai tvarkosi fermoje. O ar daug tokių rajone? Statistikos duomenimis, anksčiau zootechnikos mokslus buvusioje Žemės ūkio akademijoje ir Veterinarijos akademijoje, technikumuose baigdavo iki 1000 ir daugiau jaunų žmonių. Dabar kelis kartus mažiau. O ir paprasta ūkininkų apklausa rodo, kad geriausiu atveju iš rajono didžiųjų pieno ūkių į gyvulininkystės studijas iškeliavo arba artimiausioje ateityje, kai baigs vidurines mokyklas, iškeliaus po 4-5 jaunuolius. Yra tikimybė, kad jie perims tėvų išpuoselėtus ūkius.
Apklausų dalyvių nuomonė yra tokia pat: vaikų autis guminius batus nepriversi, reikalavimai dėl pieno kokybės, sanitarijos, šėrimo didėja, o mokslų nebaigęs su naujomis užduotimis nesusidoros.
Džiaugiasi Kiškėnų ūkininkai Birutė ir Edvardas Žiogai, kad jų sūnus baigė Veterinarijos akademiją ir dabar jau pats sėkmingai tvarkosi. Bet tokių rajone vos keli. Todėl yra realus pavojus, kad po reformos pradėję stiprėti pieno ūkiai, senstant jų šeimininkams ir nesant jaunos pamainos, vėl patirs antrąjį nuosmukį.
– Pieno supirkimo kainos turi ženkliai padidėti, – šneka vienas Šalpėnų ūkininkas, neseniai gavęs ES sertifikatą. – Tik dėl to darbas žemės ūkyje gali modernėti ir tapti patrauklesnis jaunajai kartai.
Šiame pasakyme yra daug tiesos. Užteko kainoms padidėti iki 71-72 centų už kilogramą, kaimuose pagausėjo jaunų naujakurių. Šiuo metu rajono Žemės ūkio skyriaus duomenimis, naujas fermas stato ar ruošiasi tai daryti, rekonstruoja senas 6-8 jauni ūkininkai.
Antanas SAKALAUSKAS
