Žiemos sezono 2025–2026 traumų suvestinė: gydytojai pasakoja, kas gulėjo ant jų stalų
Sniegas nutirpo, čiuožyklos uždarytos, rogutės grąžintos į rūsius. Oficialiai žiema baigėsi. Bet Lietuvos reabilitacijos kabinetuose sezonas tik įsibėgėja – čia dabar gydomi tie, kurie žiemą praleido aktyviai. Kartais per aktyviai.
Kalbėjomės su traumatologais ir reabilitologais apie tai, ką jie matė per paskutinius keturis mėnesius. Tendencijos, skaičiai, istorijos – ir pamokos kitai žiemai.
Skaičiai: ką parodė šis sezonas
Praėjusi žiema buvo šilta ir trumpa, bet sniego – pakankamai. Gruodžio pabaigoje užsnigo, sausį laikėsi stabilus minusas, vasarį – jau atšilimas.
Kauno traumatologijos skyrių duomenimis, žiemos sezono traumų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išliko panašus – apie 15 procentų daugiau nei ne sezono metu. Tačiau struktūra keitėsi.
Mažiau klasikinių „paslydimų ant ledo”. Galbūt todėl, kad tikro apledėjimo šiemet buvo mažiau – temperatūra retai svyravo aplink nulį.
Daugiau slidinėjimo ir snieglenčių traumų. Druskininkų „Snow Arena” ir Lietuvos slidinėjimo centrai dirbo visu pajėgumu. Kartu augo ir traumų srautas.
Rekordinis rogučių traumų skaičius vaikams. Sausio mėnesį vaikų traumatologai kalbėjo apie 30 procentų didesnį srautą nei įprastai.
Rogutės: nekaltas žaidimas ar rizikinga pramoga
„Žiūriu į tuos kalnus ir matau būsimus pacientus”, – sako vaikų reabilitologas, žiemą stebėjęs Kauno Ąžuolyno kalvas.
Rogučių traumos – specifinė kategorija. Skiriasi nuo slidinėjimo, kur žmogus bent jau kontroliuoja greitį ir kryptį. Rogutės – beveik nekontroliuojamas nusileidimas.
Tipinės traumos: riešų lūžiai (bandant sustabdyti rankomis), raktikaulio lūžimai (apvirtus), galvos traumos (susidūrus su kitu vaiku ar kliūtimi), stuburo sumušimai.
„Šiemet turėjome atvejį: devynmetis, pilna sparta į medį. Šalmas gelbėjo – liko tik smegenų sukrėtimas. Be šalmo – net nenoriu galvoti”, – pasakoja gydytojas.
Šalmai rogutėms Lietuvoje – vis dar retenybė. Tėvai perka šalmus slidėms, bet rogutės atrodo „nepavojingos”. Statistika sako kitką.
Pačiūžos: kulkšnys renkasi aukas
Čiuožyklos šiemet veikė ilgiau nei įprasta – dirbtinio ledo aikštelės nepriklausomos nuo oro. Ir tai matėsi traumų struktūroje.
„Kulkšnies lūžimas – mūsų žiemos klasika”, – sako traumatologas. „Žmogus čiuožia, pakrypsta, koja pasuka nenatūraliai – ir štai.”
Kulkšnis – sudėtingas sąnarys. Lūžiai dažnai reikalauja operacijos, po jos – ilga reabilitacija. Vidutinis grįžimo į pilną aktyvumą laikas: 3–6 mėnesiai.
Šį sezoną pastebėta tendencija: daugiau suaugusių traumų nei vaikų. Vaikai krenta lengviau, jų kaulai lankstesni. Suaugęs, kuris paskutinį kartą čiuožė prieš 15 metų ir nusprendė „pabandyti su vaikais” – aukštos rizikos pacientas.
Slidinėjimas: profesionalėjanti problema
Lietuviai slidinėja vis daugiau. Druskininkuose, Ignalinoje, o kas turi pinigų – Alpėse. Ir vis profesionaliau – geresne įranga, didesniu greičiu.
Greitis reiškia sunkesnes traumas.
„Prieš dešimt metų slidinėjimo trauma – paprastai kažkas nesudėtingo. Dabar matome priekinių kryžminių raiščių plyšimus, meniskų traumas, peties išnirimus”, – sako sporto medicinos gydytojas.
Priekinis kryžminis raištis (ACL) – slidininkų prakeiksmas. Operacija, pusė metų reabilitacijos, ir net tada – ne visada pilnas grįžimas.
Šį sezoną Kaune atlikta 40 procentų daugiau ACL rekonstrukcijų nei prieš penkerius metus. Ne vien dėl slidinėjimo, bet jis – reikšmingas faktorius.
Vaikų traumos: kodėl reabilitacija būtina
Vaikų kaulai gyja greičiau. Tai tiesa. Bet tai nereiškia, kad galima ignoruoti reabilitaciją.
„Vaikas lūžo ranką, gipsas nuimtas, juda – atrodo, viskas gerai”, – aiškina vaikų reabilitologas. „Po metų – viena ranka silpnesnė, vienas petys žemiau. Vaikas prisitaikė, bet netaisyklingai.”
Vaiko organizmas kompensuoja. Tai privalumas ir trūkumas. Privalumas – išgyvena, prisitaiko. Trūkumas – prisitaiko netaisyklingai, ir ta netaisyklingybė lieka visam gyvenimui.
Reabilitacijos tikslas po vaikų traumų – ne tik išgydyti, bet išgydyti teisingai. Kad raumenų jėga būtų simetriška. Kad judesių amplitudė grįžtų pilnai. Kad neformuotųsi kompensaciniai modeliai.
„Matau suaugusius, kurių skoliozė ar asimetrija prasidėjo nuo vaikystės traumos, kuri ‘savaime praėjo’. Nepraėjo – tik užmaskavosi”, – sako specialistas.
Trys istorijos iš šio sezono
Matas, 11 metų. Rogutėmis į tvorą. Raktikaulio lūžis. Gipsas 6 savaites. Po gipso – negalėjo pakelti rankos aukščiau peties. Trys mėnesiai kineziterapijos, kol amplitudė grįžo pilnai.
Laura, 34 metai. Pirmą kartą ant slidžių. Antra diena – kritimas. Kelias išniro, meniskas suplėšytas. Operacija Vilniuje, reabilitacija Kaune. Grįžo į darbą po 4 mėnesių, į sportą – dar negrįžo.
Dominykas, 8 metai. Pačiūžos, susidūrimas su kitu vaiku. Smegenų sukrėtimas. Ligoninėje – 3 dienos. Namuose – mėnuo be ekranų, be sporto, be mokyklos. Visiškai pasveiko, bet tėvai sako: „Kitą žiemą – tik su šalmu.”
Ko tikėtis, jei trauma jau įvyko
Praktinė informacija tiems, kurie skaito ne iš smalsumo, o iš būtinybės.
Pirmas etapas: gydymas. Lūžiui – gipsas arba operacija, priklausomai nuo sudėtingumo. Raumenų traumai – poilsis, ledas, galbūt fizioterapija. Smegenų sukrėtimui – ramybė.
Antras etapas: reabilitacija. Prasideda, kai praėjo ūmi fazė. Tikslai: atstatyti jėgą, judrumą, koordinaciją. Trukmė: nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Trečias etapas: grįžimas į aktyvumą. Laipsniškas, kontroliuojamas. Ne „jaučiuosi gerai – galiu viską”, o „specialistas sako – galiu pradėti”.
Daugiau informacijos apie reabilitacijos paslaugas ir specialistų konsultacijas galima rasti Antalgija.lt.
Prevencijos pamokos kitai žiemai
Specialistai kartoja tuos pačius dalykus kasmet. Galbūt šiemet kas nors išgirs.
Šalmai. Slidėms – būtina. Rogutėms – labai rekomenduojama. Pačiūžoms – svarstytina, ypač pradedantiesiems.
Riešų apsaugos. Kas krenta ant ledo, krenta ant rankų. Riešų apsaugos sumažina lūžių riziką perpus.
Fizinis pasiruošimas. Žmogus, kuris visus metus sėdėjo, gruodį išeina ant slidžių – aukštos rizikos scenarijus. Raumenys nepasirengę, reakcija lėta, nuovargis greitas.
Laipsniškumas. Pirma diena slidžių – ne vieta herojizmui. Pradėti nuo lengvų trasų, trumpų sesijų.
Alkoholis. Taip, vis dar reikia priminti: slidės ir alkoholis nesuderinami. Šiemet dėl to – mažiausiai trys sunkios traumos vien Kauno regione.
Sezonas baigtas, darbas tęsiasi
Balandis. Paskutiniai rogučių sezonų pacientai baigia reabilitaciją. Kai kurie – dar tik pradeda, nes trauma buvo sunki, nes reikėjo operacijos, nes gijimas užsitęsė.
Gydytojai jau žino: rudenį prasidės naujas sezonas, naujos traumos, tos pačios klaidos.
Gal šiemet kas nors pasimokys iš svetimų klaidų, o ne iš savų.
Straipsnis parengtas remiantis Kauno traumatologų ir reabilitologų pateikta informacija. Pacientų vardai pakeisti.
Užsak.
