Žmones tebeslegia karantino kiautas: Visuomenės sveikatos biuras teikia nemokamą psichologinę pagalbą

Esame įpratę gydyti savo fizinį kūną: jei kažką skauda, kreipiamės į šeimos gydytojus. Tačiau ar pasirūpiname savo psichine būsena, minčių švara ir ramybe širdyje. Nenustumti emocijų, išgyvenamų jausmų ir prireikus kreiptis pagalbos ragina Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologės.


Psichologės iš kairės: Goda, Lina, Lijana ir Erika pastebi, kad pandeminiu laikotarpiu ypač paaštrėjo perdegimo sindromas, randasi vis daugiau apatijos. „Registruokitės konsultacijoms ir pasirūpinkite savimi nedelsdami“, – ragina psichologės.

Vangesni, labiau užsidarę

Biure vedami tiek grupiniai užsiėmimai, tiek individualios konsultacijos, vyksta net biblioterapija. Grupinius užsiėmimus veda psichologės Erika Meškauskytė ir Goda Almanaitė. „Vyksta streso, konfliktų valdymo, emocijų pažinimo užsiėmimai. Daugiausia žmonių ateina iš įmonių, įstaigų. Per pandemiją žmonės pasikeitė, pasidarė vangesni, labiau užsidarę. Pripratę prie nuotolinio darbo nenori išlįsti iš to kiauto. Stinga motyvacijos, niekas nedomina“, – pastebėjo psichologė E. Meškauskytė. Anot jos, žmonės dažniau kreipiasi dėl vienatvės jausmo, tarp jaunimo matyti daugiau socialinių fobijų, vėlgi – motyvacijos stoka.

„Viena iš bėdų – perdegimo sindromas. Jam būdingi simptomai, motyvacijos sumažėjimas, abejingumas aplinkai, jauseną lydi nuovargis, vangumas, nenoras kažką daryti“, – paaiškino psichologė E. Meškauskytė.

Taip pat grupinius užsiėmimus vedanti psichologė G. Almanaitė teigia, jog pandeminiu laikotarpiu fiksuojamas net temų pokytis: vyrauja smurto, mobingo aktualijos. „Galima įžvelgti ir asmenybių pokytį. Lietuvių tauta yra labai kantri, gana uždara. Panašu, kad po karantino tas žmonių pasitikėjimas savimi yra dar mažesnis. Įsijungia labai daug gynybinių mechanizmų. Žmonės daug dažniau norėtų likti stebėtojo rolėje, sėdėti atokiau, saugiau nei visapusiškai prisijungti prie praktikų: analizuoti save, savo elgesį grupėje, bendruomenėje“, – įžvalgomis dalijasi psichologė G. Almanaitė.

Išvešėjo stebėtojo pozicija

E. Meškauskytė patikino, kad būtent nuotolinis mokymasis, darbas prisidėjo prie išvešėjusios stebėtojo pozicijos. „Tarsi norima paklausyti, pažiūrėti, bet pačiam niekur nedalyvauti. Vis dėlto mūsų užsiėmimuose yra ne mažiau nei 60 proc. praktinių užduočių. Dėl to tie, kurie tikisi tik paskaitų, būna, kad palieka grupes. Tačiau siekiant rezultato, būtina dalyvauti, ne tik stebėti ir klausyti“, – neabejoja psichologės.

Anot jų, į grupinius užsiėmimus dažniausiai ateina žmonės, dirbantys įvairiose įstaigose. Čia užsuka dažniausiai tie, kurie į individualias konsultacijas eiti dar nedrįsta, tačiau nori sužinoti daugiau apie streso valdymą, atitinkamas praktikas ir pan. Vienas grupinis užsiėmimas trunka ne mažiau nei 8 akademines valandas. Streso valdymo programa yra ir ilgesnė, ir trumpesnė, tad atsižvelgiama į poreikius. Tiek konfliktų valdymo programai, tiek emocijų pažinimo numatyta po 10 akademinių valandų. Vis daugiau gyventojų domisi saviugda, skaito populiariąją psichologinę literatūrą, vadovaujasi vienokiais ar kitokiais patarimais. Tačiau psichologės ragina atsargiai vertinti įvairius guru, nes ne visi turi reikalingą išsilavinimą, kad galėtų kompetentingai konsultuoti žmones.

Temų spektras platus

Individualias konsultacijas vedančios Lijanos Petreikienės nagrinėjamų temų spektras labai platus: ateina tiek poros, išgyvenančios santykių krizę, ar jau esantys skyrybų procese; tiek tėvai su vaikais sprendžia bendravimo problemas (dirba su paaugliais nuo 13 metų); antsvorio problemos; motyvacija keisti darbą; priklausomybės nuo alkoholio, rūkymo; nerimas ir pan. „Finansinės problemos, kurias ypač vyrai išgyvena skausmingai. Ieškome sprendimų“, – užtikrino psichologė L. Petreikienė. Ji pastebėjo, kad dažnai pasitaiko, jog žmogus ateina jau nusistatęs diagnozę. „Paprastai sako, jog užpuolė depresija, nebesinori niekur eiti: nei į kavines, nei į parduotuves, sporto klubus. Pandemija žmonėms sukėlė daug problemų, tačiau geroji pusė ta, kad vis daugiau pradedama gilintis į savo vidų. Jei jaučiate, jog sunku, užsirašykite į konsultaciją. Nelaukite, kol situacija taps daug sudėtingesnė, kai nebegalėsite užmigti naktį, reikės vaistų ir pan. Jei reikia, mes nukreipiame ir pas psichiatrus. Tačiau jau po 5 konsultacijų dažniausiai matyti teigiamas pokytis“, – sako psichologė Lijana.

Savęs pažinimui – biblioterapija

Psichologė Lina Jurkaitytė veda tiek grupines, tiek individulias konsultacijas. Ji yra įvaldžiusi ir biblioterapijos metodą. „Biblioterapija – toks metodas, kuriame dirbama su tekstu ar kokia nors kūrybine rašymo priemone. Tai refleksija, nebūtina mėgti skaityti knygas, svarbiau šiuo atveju gebėti reflektuoti, užfiksuoti savo įspūdžius, jausmus – per tekstą pažinti save. Tekstas, kūrybinis rašymas padeda pastebėti, kaip aš elgiuosi gyvenime, ką renkuosi“, – aiškino psichologė L. Jurkaitytė.

Pagal psichologinės gerovės aprašą šiuo metu Klaipėdos rajono gyventojams yra skiriamos 5 nemokamos konsultacijos ar užsiėmimai. Tačiau ateityje planuojama didinti konsultacijų skaičių. Užsiregistruoti galima įėjus į Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklalapį, užpildžius registracijos formą arba susisiekus nurodytais psichologių kontaktais. Biuro feisbuko puslapyje taip pat nuolat skelbiamos galimybės konsultuotis su psichologėmis, lankyti grupinius užsiėmimus.

Menas būti čia ir dabar

Psichologė E. Meškauskytė ragina žmones sparčiai besikeičiančiame pasaulyje kuo dažniau sustoti ir pabūti dabar ir čia: „Jei esi dabar ir čia – visas džiaugsmas tavyje. Praktiniuose užsiėmimuose to ir mokomės.“ Psichologė G. Almanaitė pridūrė, jog verta prisiminti ir psichiatro Dainiaus Pūro žodžius, kad neramūs laikai ir yra neramūs, tad nereikia įsivaizduoti, kad turėtume būti kažkokie nušvitę budos. Krizinės situacijos yra normalu, svarbu nebėgti nuo emocijų, jų neišsigąsti.

Psichologė L. Jurkaitytė teigia, jog stebuklingo recepto gerai psichologinei būsenai nėra, tačiau bet kokioje situacijoje yra svarbūs įgūdžiai. Svarbu prisiminti, kad pirmiausia tu nesi darbuotojas, nesi žmona ar vyras, nesi mama ar tėtis, o žmogus, asmenybė. „Ir antra – bet kokioje situacijoje nepamirškite kvėpuoti. Tai nėra taip jau natūralu, būna, jog kvapą žmonės užgniaužia, tad svarbu mokytis kvėpuoti“, – neabejoja psichologė Lina.

Kontaktai

– Erika Meškauskytė, mob. tel. 8 655 74458, el. p. e.meskauskyte@visuomenessveikata.lt

– Goda Almanaitė, mob. tel. 8 659 74907, el. p. goda.almanaite@visuomenessveikata.lt

– Lijana Petreikienė, mob. tel. 8 697 42961, el. p. lijana.petreikiene@visuomenessveikata.lt

– Lina Jurkaitytė, mob. tel. 8 659 46603, el. p. lina.jurkaityte@visuomenessveikata.lt

Agnė ADOMAITĖ

Visuomenės sveikatos biuro nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content