Aktualija
Nedarbas spaudžia vis daugiau gyventojų
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje pasigirdo optimistinių gaidelių, jog nedarbas stabilizavosi – praėjusių metų gruodį bedarbių užsiregistravo mažiau. Tačiau šiemet sausį užsiregistravo 394 bedarbiai, gyvenantys Klaipėdos rajone. Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais – 14,1 proc. Taigi palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – padaugėjo. Nedarbas grėsmingai auga, o kokių priemonių imsis Darbo birža, kol kas neaišku.
Apie prastėjančią ekonominę, socialinę padėtį liudija socialinių pašalpų, kompensacijų, nemokamo maitinimo mokykloje, nemokamų maisto paketų iš intervencinių atsargų prašytojų srautas seniūnijose. Ne visi gyventojai pasiruošę gyvenimo pabaigos sulaukti remiami valstybės: norėtų dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Deja, norams nelemta virsti tikrove.
Pusamžė bedarbė moteris iš Vėžaičių seniūnijos guodėsi, kad važinėti į Klaipėdą už minimalią algą neapsimoka. „Juk jau senokai darbdaviai nebevežioja darbuotojų, kaip buvo anksčiau“, – apgailestavo ji. Taigi reikia tenkintis socialine pašalpa.
Sausio mėnesį iš 394 užsiregistravusių bedarbių daugiausia gyvena kaimuose – 257. Didžiuma – 57 Priekulės seniūnijoje, Dovilų – 50, Vėžaičių – 41, Sendvario – 29, Dauparų-Kvietinių – 22, Veiviržėnų – 21, Kretingalės – 21, Endriejavo – 9, Agluonėnų, Judrėnų – po 6. Beje, Darbo biržoje užsiregistravo 132 Gargždų seniūnijos gyventojai.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos statistikos duomenimis, į įvairias priemones sausį nukreipti 35 bedarbiai, iš jų 6 įdarbinti subsidijuojant, tiek pat asmenų remiamas darbo įgūdžių įgijimas. Viešuosius darbus dirbo 17 bedarbių. Daugiausia – 10 Gargždų seniūnijoje, o kitose – po 1-2 bedarbius. Beje, į profesinį mokymą sausio mėnesį nukreipti 5 asmenys. Tačiau nei paramos darbo vietoms steigti, nei profesinei reabilitacijai lėšų neskirta.
O tarp užsiregistravusių bedarbių net 183 neturi profesinio pasirengimo.
Devyniolikmetė priekuliškė skundėsi, kad registruojasi Darbo biržoje ir jau nuo rudens prašanti, kad išsiųstų į kursus įgyti specialybę, bet šiemet tik socialinės pašalpos – 315 litų sulaukusi. Tačiau mergina prisipažino, kad norinti dirbti, o ne iš pašalpų gyventi.
Beje, sausio mėnesį veiklos pagal verslo liudijimą ėmėsi 65 žmonės – 25 daugiau nei gruodį.
Šiuo metu pasklidusios žinios apie stringantį bedarbių mokymą ne tik dėl mažesnio finansavimo, bet ir dėl keičiamos bedarbių mokymo sistemos.
Pernai balandį 11 darbo rinkos mokymo centrų perduota Švietimo ir mokslo ministerijai, o bedarbių mokymui skirti pinigai liko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Pastaroji kuria sistemą: vienus bedarbius mokys patys darbdaviai ir už tai gaus lėšų iš Darbo biržos, kitus ruoš privatūs ir valstybiniai mokymo centrai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai apgailestauja, jog šiemet gavo žymiai mažiau lėšų, tačiau tikisi jų sulaukti iš Europos Sąjungos ir jas panaudos „vaučerių“ sistemai, tai yra bedarbis pats pasirinks darbdavį, kuris jį apmokys, o ministerija finansuos jo mokymą.
Šiemet numatoma bedarbių mokymui skirti 47 mln. Lt, o kai kuriuos darbo rinkos centrus sujungti su profesinėmis mokyklomis.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Andrius Adomaitis sakė, jog darbo biržos finansavimas dar neaiškus. Jis taip pat patvirtino girdėjęs apie „vaučerius“ bei kitus pasikeitimus. Tačiau plačiau komentuoti, kol viskas tėra kalbos, atsisakė.
Praėjusiais metais Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruoti 5435 ieškantys darbo asmenys iš Klaipėdos rajono. Tarp jų – 4747 bedarbiai: 2283 moterys, 728 jaunuoliai iki 25 metų, 1176 bedarbiai vyresni nei 50 metų.
Vasario 1 d. įregistruotas 5501 ieškantis darbo asmuo: 4798 bedarbių, iš jų 2309 moterys.
Po ilgesnės nei 2 m. darbo pertraukos užsiregistravo 74 bedarbiai, o trumpesnės nei 2 m. – 178, niekur nedirbusių – 142.
Nedarbo išmoka mokama 865 asmenims, o sausį paskirta 163.
Virginija LAPIENĖ
