Aktualija

Korupcijos vėžys – pagydoma liga?


„Korupciją dažnai lyginu su vėžiu. Įsitvirtinusi korupcijos ląstelė piktybėja ir pradeda griauti moralinį valstybės kūną. Todėl būtinas gydymas pačiomis įvairiausiomis priemonėmis“, – įsitikinusi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė. Pirmadienį ji kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininku Leonu Barišausku susitiko su Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios atstovais, darbuotojais, gyventojais bei kvietė diskutuoti tema „Korupcija: aktualijos, prevencija ir atsakomybė“.


Prioritetinė sritis


Parlamentarė A. Bilotaitė priminė, kad Lietuvos Respublikos prezidentė ir Vyriausybė kovą su korupcija traktuoja kaip prioritetinę sritį. Kad pažabotų korupciją, daug dirba ir Seimo Antikorupcijos komisija, sudaryta iš 15 parlamentarų. „Į mus aktyviai kreipiasi gyventojai. Pernai gavome 660 raštų, iš kurių 157 – piliečių ir visuomeninių organizacijų skundai ir prašymai“, – pasakojo A. Bilotaitė. Pasak jos, pagrindinis komisijos darbas vyksta grupėse: vieni nagrinėja galimas korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos srityje, kiti – skirstant ES, valstybės lėšas, dar kiti analizuoja valstybės tarnybos sektorių, žemėtvarkos, teisėsaugos sritis. „Išskirsiu keletą aktualių problemų. Pirmiausia – neskaidrus lėšų medicinos įrangai pirkti panaudojimas. Taip pat projekto „E.sveikatos paslaugos“ įgyvendinimas, kuriam išleisti 26 mln. Lt, tačiau programa neveikia, paaiškėjo, kad reikėtų dar tiek pat lėšų, jog pastaroji pradėtų funkcionuoti. Taip pat daug diskusijų sukėlė projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Tada elgtasi visiškai neatsakingai, lėšos buvo paskirstytos neracionaliai. Tačiau atsakomybės buvo išvengta. Tai vėl teisinės spragos…“ – dėstė parlamentarė A. Bilotaitė. Ji akcentavo, kad, siekiant pažaboti korupciją, būtina priimti atitinkamus teisės aktus. Anot Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojos, yra paruošta nemažai įstatymų projektų, tačiau dalis jų užsiguli komitetų stalčiuose: „Jaučiamas pasipriešinimas ne tik iš kai kurių parlamentarų, bet ir iš valstybės sektoriaus darbuotojų. Todėl būtinas visuomenės palaikymas.“


Prevencija pažabos pagundą


STT Klaipėdos valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas akcentavo, kad kovojant su korupcija labai svarbią vietą užima prevencija. „Žmogaus nagai yra lenkti į save, todėl pasiduoti pagundai yra labai lengva, tad reikia tam laiku užkirsti kelią“, – kalbėjo L. Barišauskas. Jo duomenimis, korupcija yra tokio paties lygio problema kaip nedarbas, sveikatos apsauga, augančios kainos. Pagal 2008 m. rugsėjo – 2009 m. vasario mėnesiais atliktą tyrimą nustatyta, kad Lietuvoje labiausiai paplitusios korupcijos formos yra kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, giminaičių protegavimas. „Kaip dažniausiai kyšių reikalaujančias vietas verslininkai mini miesto ir rajonų savivaldybes bei apskrities viršininko administraciją. Ketvirtadalis apklaustų tarnautojų pažymėjo, kad jų institucijoms arba įstaigoms teko patirti politikų spaudimą, kurio tikslas buvo ne valstybiniai, bet politikų privatūs interesai“, – pasakojo Klaipėdos valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas.


Jis taip pat atkreipė dėmesį į profesinės etikos svarbą demokratinėje valstybėje. Anot jo, vidinės neetiško valdžios atstovų elgesio pasekmės yra skaudžios: tai žemas visuomenės pasitikėjimas valdžia; ciniškas požiūris; pažeistas piliečių saugumo jausmas; gerų sprendimų stoka ir kt. Susirinkusieji kalbas apie etiką vertino įvairiai. „Etiką reikia puoselėti nuo mažens, o kai medis jau užaugo, gali kiek nori kirsti šakas, vis tiek niekas nepasikeis“, – replikavo Priekulės seniūnijos gyventojas Otto Juzaitis.


Domėjosi partijų finansavimu


Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Viktoras Kura domėjosi politinių partijų rėmimu. „Tai labai aktualus klausimas. Šiuo metu diskutuojama, ar leisti juridiniams asmenims finansuoti partijas. Daugelyje šalių yra pasirinktas mišrus finansavimo variantas, tai reiškia, kad politines partijas gali remti juridiniai, fiziniai asmenys, taip pat skiriama parama iš valstybės biudžeto. Idealiu atveju visų trijų grupių parama yra panašaus dydžio. Tačiau Lietuvoje didžiąją pyrago dalį sudaro juridinių asmenų aukos“, – sakė Seimo narė A. Bilotaitė. Ji taip pat užsiminė, kad yra pastebėjusi tendenciją, jog kai kurios įmonės, parėmusios politines partijas, dažnai vėliau ar anksčiau gauna stambių valstybinių užsakymų. Tarybos narys Vaidas Molotokas stebėjosi, kodėl politines partijas apskritai reikia remti. A. Bilotaitė atsakė: „Rinkimai reikalauja labai daug lėšų. Laimi tas, kas jų daugiau turi.“


Susirinkę Priekulės seniūnijos gyventojai išsakė nusiskundimus dėl teritorijų planavimo, ketinamų statyti vėjo jėgainių ir STT Klaipėdos valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkui įteikė 700 žmonių pasirašytą raštą dėl minėtų problemų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius patikino, kad yra svarstymo procedūros, visi planai turi atitikti reikalavimus, kitu atveju rajono Tarybos jie nepasieks. „Vėjo jėgainių problematiką reikėtų spręsti prie apskritojo stalo, pasikviesti Aplinkos ministerijos atstovus ir aiškintis konkrečią situaciją“, – sakė A. Bilotaitė.


Komentaras


Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vaidas MOLOTOKAS: „Tokios paskaitos yra geros, tačiau, manau, kas iki šiol užsiėmė korupcija, tas nepasikeis. Išgydyti korupcijos vėžį gali Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau ji kovoja jau su pasekmėmis. Seimo Antikorupcijos komisija turi imtis visų priemonių, kitu atveju kam ji reikalinga?“


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių