Aktualija

Apskričių reforma – akių dūmimas ar būdas sutaupyti?

Iki 2010 metų liepos 1 d. užsimota panaikinti 10 Lietuvos apskričių administracijų. Kaip „Bangai“ sakė neseniai Gargžduose viešėjęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, taip valstybė turėtų sutaupyti kelias dešimtis milijonų litų. Apskričių administracijų funkcijos bus deleguotos kitoms valstybinėms institucijoms. Nieko nuostabaus, kad pastarosiose atsiras ir naujų etatų. Tad kyla klausimas, ar kalbos apie taupymą apskričių administracijų naikinimo sąskaita nėra tik akių dūmimas, noras parodyti vis labiau nirštančioms masėms, kad diržus neva visi veržiasi vienodai. Domėjomės, kaip ši reforma paveiks Klaipėdos rajoną, ar nesumažės teikiamų paslaugų prieinamumas.

Procesas įsibėgėja

Pirmieji žingsniai apskričių viršininkų administracijų naikinimo link jau žengti. Nuo šių metų sausio 1 d. apskričių viršininkų administracijų statybos valstybinės priežiūros ir teritorijų planavimo funkcijos ir daugelis darbuotojų perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Anot Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo Artūro Šulco, artimiausiu metu civilinės saugos funkcijos ir dalis darbuotojų bus perduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas patikino, kad apskričių administracijų naikinimo procesas vis labiau įsibėgėja ir liepos 1 d. pasieks finišą. Pašnekovas informavo, kad 2009 metais Administracijoje dirbo apie 160 žmonių, pusė iš jų – žemėtvarkos srityje. „Nuo šių metų sausio teko atsisveikinti panašiai su 40 darbuotojų. Dalis jų atliks tas pačias funkcijas kitose institucijose, dalis atleista“, – sakė A. Burkšas. Jo pavaduotojas A. Šulcas pridūrė, kad dabar Administracijoje yra 116,5 etatai.

Žemėtvarkos dalis teks Savivaldybei

Klaipėdos rajono savivaldybei dėl apskričių administracijų naikinimo bus deleguotos kelios funkcijos. Anot rajono Savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko, viena iš pagrindinių – žemėtvarkos. Gargždų ir Priekulės teritorijomis ateityje rūpinsis rajono Savivaldybė, kalbama, jog likusi rajono teritorija bus patikėta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. „Norėdami išsiaiškinti, kokius tiksliai perimsime žemėtvarkos darbus ir kiek papildomų etatų reikėtų, tarėmės su apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Rima Petkiene. Anot jos, mums užtektų vieno, dviejų etatų funkcijoms perimti“, – informavo rajono meras V. Dačkauskas. Šiuo metu Žemėtvarkos skyriuje dirba 13 žmonių. Pasak R. Petkienės, pusė darbuotojų šioje srityje dirba apie 10 metų. Tad tikėtina, kad dalį jų, panaikinus apskričių administracijas, įdarbins atitinkamos institucijos, perimsiančios žemėtvarkos funkcijas.

Steigėjo funkcijos nevilioja

Viliaus Gaigalaičio globos namus bei Priekulės specialiąją mokyklą taip pat planuojama patikėti rajono Savivaldybei. Tačiau, anot V. Dačkausko, neatmestina galimybė, kad V. Gaigalaičio globos namai galėtų būti įteisinti kaip regioninė socialines paslaugas teikianti įstaiga, kurios išlaikymu ir funkcionavimu rūpintųsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Svarstoma ir apie globos namų steigėjo funkcijų perdavimą Klaipėdos miesto savivaldybei. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija šiuos pasiūlymus pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Kalbėdamas apie Priekulės specialiąją mokyklą, meras užsiminė, kad ateityje ją būtų galima reorganizuoti ir prijungti prie Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos, įkuriant specialiąsias grupes. Tačiau kol kas tai tik svarstymai.

Vieni kritikuoja, kiti teisina

Rajono meras apskričių administracijų naikinimą vertina skeptiškai. „Abejoju dėl ekonominės naudos. Jei visos funkcijos bus perduotos kitoms institucijoms, tai finansavimas jų vykdymui nesumažės. Sistema funkcionavo 20 metų, tad reikėjo ją tobulinti, bet ne reformuoti ir sugriauti“, – įsitikinęs V. Dačkauskas. Daugiau minusų nei pliusų apskričių reformoje įžvelgia ir apskrities viršininkas A. Burkšas.

Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas A. Šulcas pastebėjo, kad kapitalios revizijos vis dėlto reikėjo: „Vyriausybė peržiūrėjo funkcijas ir pastebėjo, kad didžioji jų dalis dubliuojasi, tad mokesčių mokėtojai išlaikė abejotinos vertės darbo vietas. Žinoma, sunkmetis – ne pats geriausias laikas reformoms, atleistiems žmonėms dabar sunku susirasti darbą. Kita vertus, valstybės valia dažniausiai ir išryškėja sunkiu metu. Pats asmeniškai atliksiu savo pareigą iki galo, o vėliau, kaip ir visi, ieškosiuosi darbo.“

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pozicija

– Eskaluojama, kad apskričių administracijų naikinimas valstybei padės sutaupyti daug lėšų. Tačiau jei daugelį funkcijų perims ministerijos, savivaldybės ir tam bus įsteigti nauji etatai, ar kalbos apie didžiulį ekonominį efektą nėra laužtos iš piršto?

– Niekada nekalbėjome, kad apskričių reforma padės sutaupyti labai daug. Kita vertus, keliasdešimt milijonų litų tikrai sutaupysime. Apskričių administracijose dirbo 2,5 tūkst. žmonių. Nors dalis jų pereis į kitas valstybines institucijas, jų prireiks mažiau. Planuojama per 1 tūkst. Dabar beliko išspręsti paskutinius įstatyminės bazės, funkcijų padalijimo, steigėjų teisių perdavimo, apskričių viršininkų administracijų turto klausimus. Mano nuomone, Lietuva turi stambių savivaldybių tinklą, tad tarpinis apskričių administracijų lygmuo išties nereikalingas.

– Esate minėjęs, kad panaikinus apskričių administracijas paslaugos nenutols nuo žmonių, mat daugelis jų bus prieinamos ne tik atitinkamose funkcijas perėmusiose institucijose, bet ir internetu. Nors Klaipėdos rajono bibliotekos yra modernizuotos, jose įrengti interneto prieigos taškai, pastarosios dėl lėšų stygiaus dirba ribotą laiką, tad neturintieji interneto namuose liks „už borto“?

– Paprastai tie žmonės, kurie yra aktyvūs, besidomintys įvairiomis aktualijomis piliečiai, turi įsivedę internetą ir kaimuose, net vyresnio amžiaus asmenys išmoksta dirbti kompiuteriu. Kiti randa laiko atvykti iki Savivaldybės. Mes plečiame elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, taip vis labiau realizuojame e-valdžią, kuri yra neatsiejama nuo šiuolaikinio pasaulio.

Įdomu

· Naikinant apskritis atitinkamai turės būti pakoreguoti net 85 įstatymai, apie 450 Vyriausybės nutarimų, apie 500 žinybinių teisės aktų.

· Iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijų funkcijas ir įsteigtas įstaigas numatoma perduoti savivaldybėms arba atitinkamoms ministerijoms, o neefektyviai veikiančias likviduoti.

· 2009-ųjų biudžete apskričių viršininkų administracijoms buvo numatyti per 711,9 mln. litų asignavimai. Reformai įgyvendinti 2010 m. reikėtų 27,5 mln. litų.

· Nors apskričių administracijos bus panaikintos, išliks regionų plėtros tarybos, kurias sudaro apskrityse esančių savivaldybių politikai. Per minėtas Tarybas skirstoma ES parama.

Agnė ADOMAITĖ