Aktualija
Darbo rinkoje – didžiausia statybininkų paklausa
Šiemet Klaipėdos darbo biržoje (miesto, rajono) trečdaliu sumažėjo bedarbių. Darbo rinkoje labiausiai trūksta kvalifikuotų darbininkų, ypač statybininkų. Daugiausia darbo vietų – uostamiestyje, bet kaimų gyventojai neturi galimybių važinėti ten dirbti, nes nėra visuomeninio transporto. Darbo birža skiria dėmesio savo paslaugoms atokesnėse seniūnijose, siūlo gyventojams švietimo kursus, kad įgiję atitinkamą kvalifikaciją galėtų konkuruoti darbo rinkoje.
Darbdaviai ieško darbininkų
Klaipėdos darbo biržos (miesto, rajono) duomenimis, lapkričio 1 d. rajone buvo 636 bedarbiai, iš kurių 457 moterys (71,9 proc.), 58 jaunuoliai (iki 25-erių metų), 261 vyresnis nei 50 metų.
Daugiausia bedarbių užregistruota Priekulės seniūnijoje – 92, Dovilų – 61, Sendvario – 57, Vėžaičių – 53, Kretingalės – 47, Veiviržėnų – 40. Daugiausia bedarbių moterų – 66 Priekulės seniūnijoje, Dovilų – 44, Vėžaičių – 39, Sendvario – 37, Veiviržėnų – 30, Kretingalės – 25.
Tačiau iš viso darbo ieškojo 843 žmonės.
Tenka pastebėti, jog pernai tuo pačiu laikotarpiu rajone buvo 979 bedarbiai, o darbo ieškojo 1285 žmonės.
Šiemet lapkričio 10 d. darbo biržoje buvo užregistruotos 1175 darbo vietos 257 įmonėse, kurioms trūko 190 įvairių profesijų darbuotojų.
Didžiausia pasiūla laivų montuotojams (suvirintojams) – 41, tiek pat laivų surinkėjams. Darbdaviams sunku rasti statybinių profesijų darbininkų. Lapkričio 10 d. buvo užregistruota 40 laisvų darbo vietų stogdengiams, 27 – mūrininkams, 20 – vamzdžių klojėjams.
Lauko darbams reikėjo 56 darbininkų. Turėjo galimybę įsidarbinti statybose 37 pagalbiniai darbininkai.
Be to, užregistruotos 36 laisvos darbo vietos krovikams, 34 – vairuotojams ekspeditoriams, reikalingi 22 vairuotojai tarptautiniams keleivių ir krovinių vežiojimams.
Nesunku įsidarbinti siuvėjams: užregistruotos 25 laisvos darbo vietos, konditeriams – 14, kepėjams – 9, pardavėjams ir padavėjams – po 8, mėsininkams – 5. Pasiteiravus, ar darbininkų trūksta dėl to, kad netenkina siūlomas atlyginimas, Klaipėdos darbo biržos (miesto, rajono) klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Kilčauskienė patvirtino, kad ne visada mokama pageidaujama alga. „Tačiau darbdaviai mokėtų daugiau kvalifikuotiems darbininkams“, – sakė ji.
Objektyvi bedarbystės priežastis
Darbo biržos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja D. Kilčauskienės pasiteiravome, kodėl yra bedarbių ir ieškančiųjų darbo, kai užregistruota per tūkstantį laisvų darbo vietų.
Pasak jos, didžiausia pasiūla – Klaipėdoje, o atokesnių seniūnijų gyventojai neturi galimybės ten nuvažiuoti, nes nekursuoja maršrutiniai autobusai.
„Besiregistruojantys bedarbiai iš kaimų mielai dirbtų savo seniūnijoje kad ir viešuosius darbus, – kalbėjo D. Kilčauskienė. – Moterys nenori namuose palikti be priežiūros vaikus, jos apskaičiuoja, ar verta įsidarbinti toli nuo namų“. Ji akcentavo, kad šiais metais darbo birža skiria dėmesį paslaugų plėtrai kaimo seniūnijose. Antai kas mėnesį į atokesnius kaimus – Veiviržėnus ir Judrėnus vyksta darbo biržos Gargždų poskyrio specialistės registruoti darbo ieškančių gyventojų. „Abiejose buvo užregistruoti 32 bedarbiai. Seniūnai rūpinosi juos įdarbinti. Dauguma dirbo viešuosius darbus“, – kalbėjo D. Kilčauskienė.
Ji akcentavo, kad iki gruodžio 31 d. Judrėnuose, Veiviržėnuose ir Priekulėje numatyta įrengti stendus, kuriuose bus pateikiama informacija apie laisvas darbo vietas, profesinio mokymo kursus, galimybę dalyvauti Europos Sąjungos fondų finansuojamuose projektuose, taip pat žinios apie profesinio mokymo planus.
Be to, Priekulės seniūnijoje bus kompiuteris ir interneto ryšys, kad priekuliškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai galėtų savarankiškai ieškoti informacijos apie laisvas darbo vietas.
„Šių seniūnijų gyventojams nebereikės važinėti į Gargždus ar Klaipėdą – čia vyks darbo biržos specialistų susitikimai su gyventojais“, – pasakojo D. Kilčauskienė.
Beje, ji sakė, kad yra ir kitokių bedarbystės priežasčių.
Lapkričio 1 d. darbo biržos Gargždų poskyryje užregistruoti 479 bedarbiai. „Iš jų 53 turėjo nedarbingumo pažymėjimus, todėl negalėjome pasiūlyti darbo, o 35 atnešė pažymas, kuriose nurodyta, kad negali dirbti kai kurių darbų“, – kalbėjo D. Kilčauskienė.
Mokytis niekada ne vėlu
D. Kilčauskienės teigimu, iš lapkričio 1 d. Gargždų poskyryje užsiregistravusių 479 bedarbių, vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija buvo įgiję 115, aukštesnįjį – 105, vidurinį – 92, pagrindinį su profesine kvalifikacija – 41, pagrindinį bendrojo lavinimo – 89, aukštąjį universitetinį – 23, neuniversitetinį – 10, pradinį su profesine kvalifikacija – 3, pradinį bendrojo lavinimo – 10.
Pasak pašnekovės, per 9 mėnesius darbo birža padėjo įsidarbinti 856 bedarbiams, iš kurių 99 – vyresni nei 50 metų, o 102 – jauni žmonės (iki 25-erių metų). Per šį laikotarpį 61 bedarbis susikūrė darbo vietą, savarankiškai įsidarbino 355 bedarbiai. Vien spalio mėnesį darbo birža padėjo įsidarbinti 85.
D. Kilčauskienės teigimu, per 9 mėnesius 125 bedarbiai baigė profesinio mokymo kursus, 18 dalyvavo neformalaus švietimo mokyme.
„Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų siuntimo mokytis pagal profesinio mokymo programą tikslas – didinti jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje suteikiant kvalifikaciją, atitinkančią darbo rinkos poreikius, ją tobulinant, – kalbėjo D. Kilčauskienė. – Neformalus švietimas organizuojamas siekiant bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams padėti tobulinti savo kvalifikaciją, atnaujinti profesines žinias ar praktinius įgūdžius, kurie reikalingi įsidarbinant“. Taigi mokytis niekada ne vėlu.
Virginija LAPIENĖ
