Aktualija

Taupymo sumetimais – švietimo įstaigų jungtuvės


54,1 proc. Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto tenka švietimui. Politikai ne kartą dievagojosi, kad ši našta tampa nebepakeliama, galas su galu nesueina. Tad vėl diskutuojama apie švietimo įstaigų reorganizavimą. Šįkart ant politikų svarstyklių atsidūrė Drevernos pagrindinė mokykla ir vaikų darželis bei Priekulės muzikos mokykla.


Mokykla sutverta ne „kėdei“


Kovo 28 dieną vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai svarstys, ar reorganizuoti minėtas tris įstaigas. Drevernos pagrindinę mokyklą siūloma prijungti prie Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos. Anot rajono Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, šiais mokslo metais Drevernos pagrindinėje mokykloje mokosi 55 mokiniai, o 2013–2014 mokslo metams planuojama, kad mokysis 51 mokinys. „Ši mokykla yra mažiausia pagrindinė mokykla Klaipėdos rajone. Dėl mažo mokinių skaičiaus įstaigai trūksta mokinio krepšelio lėšų. Pedagogams, vadovams taikomi mažiausi tarnybinio atlyginimo koeficientai“, – informavo A. Petravičius. Jis įsitikinęs, kai Drevernos pagrindinė mokykla taps Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos skyriumi, bus racionaliau naudojamos mokinio krepšelio ir Savivaldybės biudžeto lėšos. Drevernos pagrindinės mokyklos taryba prijungimui pritaria. Mokyklos direktorius Rimantas Kytra patikino, kad nėra kitos išeities: „Iš mokinio krepšelio lėšų šiemet trūksta per 60 tūkst. Lt. Pernai dar pavyko išsisukti, bet dabar…“ Paklaustas, ar neapmaudu prarasti darbo vietą, atsakė: „Mokykla ne „kėdei“ sutverta, yra objektyvios priežastys.“


56 tūkst. Lt – apgailėtina suma


Drevernos vaikų darželį – mažiausią ikimokyklinio ugdymo įstaigą rajone (ugdomi 35 vaikai) – siūloma prijungti prie Priekulės vaikų lopšelio-darželio. Trečiadienį rajono Savivaldybės tarybos nariai buvo kviečiami atvykti į įstaigą ir susitikti su darželinukų tėvais, aptarti įstaigų sujungimo galimybes. Iš 27 rajono Savivaldybės tarybos narių nuvykti į Dreverną rado laiko viso labo tik 3: Regina Kernagienė, Albinas Klizas, Martynas Pocius. Su jais kartu važiavo ir A. Petravičius. Susirinkusius tėvus jis ramino, esą dėl vaikų ugdymo konkrečių pokyčių nebus. Po reorganizacijos išnyktų tik direktorės ir buhalterės bei kasininkės pareigybės. Taip per metus pavyktų sutaupyti 56 tūkst. Lt. „Čia ne apie etatus kalba. Esmė – ugdymo kokybė, kuri neabejotinai nukentėtų“, – atkirto vienas iš tėvų, dreverniškis Vytautas Stančaitis. „Jei įstaigas sujungs, dėl kiekvieno popierėlio turėsime važiuoti į Priekulę. Ne visi turi automobilius“, – pridūrė dar viena tėvams atstovaujanti moteris. „56 tūkst. Lt suma, kurią pavyks sutaupyti, yra apgailėtina palyginus, kaip nukentės darželis“, – svarstė Svencelėje gyvenanti Rasa Kvasytė. 15 metų darželyje auklėtoja dirbanti Jūratė Drevinskienė akcentavo, kad kiekvienai įstaigai reikalingas šeimininkas, kuris būtų visada čia pat.


Politikai stojo tėvų pusėn


Į Drevernos darželį atvykę politikai pūtė į tą pačią dūdą kaip ir tėvai. „Reikia atkreipti dėmesį ne į pinigus, bet į vaikų priežiūrą, saugumą. Tegul lieka darželis savarankiškas. Kovoti turime ne už pinigus, bet už vaikus“, – po tokių A. Klizo žodžių salėje nuskambėjo plojimai. R. Kernagienė paprašė pakelti rankas tų, kurie pritaria įstaigos prijungimui prie Priekulės darželio. Nė viena ranka nepakilo. „Manau, Tarybos priimami sprendimai neturi pabloginti gyventojų gyvenimo kokybės, todėl atsižvelgsiu į jūsų nuomonę ir nepritarsiu įstaigos reorganizavimui. Ne vaikų sąskaita reikia taupyti“, – įtaigiai kalbėjo politikė.


Drevernos darželio direktorė Roma Žutautienė taip pat pasisakė prieš planuojamas pertvarkas. Anot jos, įstaiga taupo gaunamas lėšas, racionaliai paskirsto darbo užmokestį: „Ne iš Savivaldybės, bet iš savo sutaupytų pinigų įsigijome virtuvės įrengimų. Taip pat pasirūpinome vaikų grupių apstatymu baldais. Pritraukiame ir rėmėjų lėšų, už kurias šiemet pakabintos žaliuzės. Galvoju, kad niekuomet nebuvome našta Savivaldybei. Be to, yra svarbi vadybos funkcija, būtina koordinuoti ugdymo procesą, kad jis nebūtų padrikas.“


A. Petravičius akcentavo, kad galutinį sprendimą visų įstaigų atžvilgiu priims rajono Savivaldybės taryba. Darželių prijungimas prie kitų įstaigų rajone nėra naujiena. Taip jau atsitiko su Endriejavo ir Veiviržėnų vaikų darželiais, kurie pavaldūs ten esančioms mokykloms.


Išskėstomis rankomis nelaukia


Priekulės muzikos mokykla taip pat atsidūrė rajono politikų dėmesio centre. Ji gali tapti Gargždų muzikos mokyklos skyriumi. Tačiau seniūnijos gyventojai tam priešinasi, jau yra surinkti 370 parašų, kad įstaiga išsaugotų savarankiškumą. Pirmadienį dėl Muzikos mokyklų apjungimo klausimo rinksis rajono Savivaldybės tarybos nariai, muzikos mokyklos bendruomenė ir kiti suinteresuoti asmenys.


Anot Priekulės muzikos mokyklos direktoriaus Arvydo Rimkaus, atskira įstaiga yra jau nuo 1968 metų: „Čia ugdoma 70 vaikų, būtų dar daugiau, jei Taryba leistų padidinti jų skaičių. Jei Muzikos mokykla būtų reorganizuota, netektų savarankiškumo, tada panaikintų direktoriaus, sekretorės, buhalterės etatus. Tačiau tokiai įstaigai reikia šeimininko, kuris būtų šalia. Pastatas renovuotas 2006 m., būtina jį nuolat prižiūrėti ir pan.“ Gargždų muzikos mokyklos direktorius Vidutis Normantas, paklaustas, ar neprieštaraus, jei priekuliškiai taptų jiems pavaldūs, atsakė: „Mums tos garbės užtenka ir taip. Išskėstomis rankomis nelaukiame. Tačiau, jei politikai taupymo sumetimais priims tokį sprendimą, teks prisiimti papildomą atsakomybę. Žinoma, kils tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, neturime transporto, tad būtų sunku kontroliuoti ugdymo procesą Priekulėje. Beje, atsirastų ir ūkinių klausimų dėl mokyklos patalpų. Turime skyrius Veiviržėnuose, Endriejave, tačiau ten vaikai muzikuoja mokyklų patalpose. Šis atvejis skiriasi.“


Įdomu


– Iš 106 mln. Lt Savivaldybės biudžeto švietimui 2013 metais planuojama išleisti 57,3 mln. Lt.


– Švietimo įstaigų šildymui, elektrai, vandeniui planuojama skirti 3949,3 tūkst. Lt. Lėšos šioms reikmėms 2013 m. sumažintos 10 proc. lyginant su realiu poreikiu. Pavyzdžiui, 2012 metais švietimo įstaigų komunalinės išlaidos sudarė 4214,5 tūkst. Lt. „Neabejoju, kad, atsižvelgus į šio šildymo sezono išlaidas, Savivaldybės tarybai teks įstaigoms skirti papildomą finansavimą sąnaudoms už šiluminę energiją sumokėti“, – sakė A. Petravičius.


– Biudžete asignavimai švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sudaro 43,9 mln. Lt. Šiemet švietimo įstaigoms (kaip ir visoms kitoms iš Savivaldybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms) skirtos 5 proc. mažesnės lėšos nei reikėtų pagal patvirtintus normatyvus.


– 2013 metams numatytas finansavimas: Drevernos pagrindinei mokyklai – 599,6 tūkst. Lt, Drevernos vaikų darželiui – 404 tūkst. Lt, Priekulės muzikos mokyklai – 405,2 tūkst. Lt.


– Įvykdžius minėtų įstaigų reorganizavimą, po kurio vaikų ugdymo procesas vyktų tose pačiose patalpose, o mažėtų tik administracijos darbuotojų etatų, planuojama ateityje sumažinti išlaidas darbo užmokesčiui (ir socialinio draudimo įmokoms). Per metus pavyktų sutaupyti Drevernos pagrindinėje mokykloje – 97,3 tūkst. Lt; Drevernos vaikų darželyje – 56 tūkst. Lt; Priekulės muzikos mokykloje – 62 tūkst. Lt.


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content