Aktualija

Gyventojai nenori chaotiškos vėjo jėgainių plėtros


Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė vėjo energetikos priešininkams palankų sprendimą – pritarta specialiojo plano koncepcijai, kuri numato galingesnes kaip 30 kW vėjo jėgaines statyti tik tuo atveju, jei statyboms pritaria 2 km spinduliu gyvenantys žmonės. Nors teritorijų planuotojai teigia, kad toks Klaipėdos rajono politikų ėjimas gali apskritai užkirsti kelią vėjo jėgainių plėtrai pajūryje, aplinkinių rajonų gyventojai jau sveikina kaimynus su pergale prieš chaotišką vėjo malūnų statybą. Aiškios atsinaujinančių energetikos šaltinių teisinės bazės nesulaukiantys kiti Vakarų Lietuvos regiono bendruomenių atstovai buriasi į susivienijimus ir organizuoja tarptautines konferencijas.


Poveikis veda iš proto


Klaipėdos rajone neseniai surengtoje konferencijoje „Vėjo jėgainių plėtra rajone. Ką daryti?“ dalyvavusi Lankupių kaimo bendruomenės atstovė Vanda Grinkevičienė dalijosi asmenine patirtimi: „Gyvename kitapus Šilutės rajono. Nuo jo mūsų gyvenvietę iš vienos pusės skiria Minijos upė, iš kitos – Vilhelmo kanalas. Šiuo metu Šilutės pusėje 1 130 metrų atstumu nuo sodybos veikia 6 vėjo jėgainės po 2 MW galios. Metų pabaigoje kitoje pusėje ketinama įjungti dar 17 vėjo jėgainių, o po kurio laiko – dar antra tiek. Žmonės statytojams pasirašė neįtardami, kokį košmarą teks išgyventi. Neigiamą vėjo jėgainių poveikį pajutome vos jas įjungus. Ėmė sklisti lyg sugedusio šaldytuvo garsas – ūžesys namuose nesiliauja dieną naktį. Garsas tiesiog duria ausų būgnelius, jaučiuosi taip, tarsi dėvėčiau šalmą. Jis veikia klausą, regą, nuolat kankina nemiga ir galvos skausmas. Būna, kad naktimis kas valandą pabundi veikiamas vibracijos. Pasireiškė ir širdies ritmo sutrikimai, kuriuos gydytoja nustatė esant dėl aplinkos poveikio. Keista, tačiau kai kurie kaimynai sklindančio infragarso nejaučia, o kiti jaučia ir už dviejų kilometrų“, – guodėsi 62 metų moteris. Šeima svarsto, jog artimiausiu metu nenugriovus sveikatai kenkiančių statinių net teks palikti sodybą.


Esą kreipęsi į Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistus kelių bendruomenių atstovai jų sulaukė pučiant vos 3 m/s vėjo gūsiui. „Matuoti infragarso specialistai atvyko kartu su jėgainių statytojais. Matyt, laukė palankaus vėjo“, – svarstė V. Grinkevičienė.


Ekologija ir pigi kaina – mitas?


Gedminų bendruomenės pirmininko ir aktyvaus kovotojo prieš chaotišką vėjo jėgainių plėtrą Vytauto Švanio iniciatyva surengtoje konferencijoje dalyvavo Tauragės, Pagėgių, Šilutės, Palangos, Klaipėdos, Kretingos rajonų savivaldybių bendruomenių atstovai. Dalis jų priklauso vos prieš dvi savaites įkurtam aplinkinių rajonų bendruomenių susivienijimui „Ne pavėjui“. Konferencijoje patirtį dėstė svečias iš Vokietijos Hochtaunus apskrities Statybos ir aplinkos departamento skyriaus vadovas ir nepriklausomas vėjo energetikos ekspertas Tilman Kluge. Gyventojų problemų klausėsi keletas savivaldybių administracijų atstovų ir tarybų narių, taip pat Seimo narė Aurelija Stancikienė.


„Mūsų šalyje vėjo jėgainių plėtra vyksta chaotiškai ir nereglamentuotai. Deja, bet dabartiniai įstatymai nepadeda apsaugoti gamtos, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio nuo vėjo jėgainių invazijos, – įsitikinęs V. Švanys – Jėgainės nėra jokia panacėja, galinti išgelbėti Lietuvos energetiką. Visų pirma jos negali nuolat tiekti elektros dėl ne visada palankaus vėjo. Be to, Lietuvoje vėjo jėgainės pagamina tik apie 16 proc. visos per metus instaliuotos galios, o pasaulyje – apie 19 proc. Mitas, jog vėjo energija pigi. Ji superkama itin brangiai – po 30 ct už 1 kWh.“


Trūksta teisinės bazės


Konferencijoje priminta, kad iki 10 kW galios vėjo elektrinėms Lietuvoje išvis netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, nereikalingi poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo dokumentai, statybos leidimai.


Viliamasi, kad ateityje griežtesnes nuostatas numatys vos metus galiojančio Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo pataisos.


V. Švanys akcentavo, kad Lietuvoje tik higienos norma numato, jog jėgainės veikti gali triukšmo lygiui naktį namų aplinkoje neviršijant 45-50 db. Tai prilygsta dviejų vos už metro esančių žmonių pokalbio garsui. Lietuvoje nėra ir jėgainių atstumus nuo gyvenamųjų namų nustatančių svertų. Atliekamas Poveikio aplinkai vertinimas nustato ir vos 45-85 metrų atstumus. Tačiau esą ne kartą pasigirdę atgarsių apie tokių vertinimų kainą.


Lietuvoje investuotojams palanku


Disciplinuota Vokietijos patirtis vėjo energetikos srityje turėtų kuo pasitarnauti Lietuvai. Žinoma, jei nelygintume vien dėl šalies dydžio augančių energetikos plėtojimo galimybių. Pabaltijyje viešėjęs T. Kluge stebėjosi laukuose išvydęs vienišas it pirštus vėjo jėgaines. Vokietijoje pavieniui prismaigstytų malūnų, anot jo, nėra. Vokietijoje vėjo jėgainių parkai gali būti statomi tik radus kompromisą su bendruomenėmis, aiškiai išdiskutavus bendrųjų planų sprendinius. Esą nuo rekreacinių teritorijų vėjo jėgainės turi būti nutolusios 10-15 km, kad nebūtų gadinamas kraštovaizdis.


Seimo narė A. Stancikienė teigė nesanti prieš jėgaines, tačiau vaizdžiai įvardijo, jog tokios energetikos investuotojams „Lietuva yra kažkokia Afrikos šalis“, kurioje sukurtos šiltnamio sąlygos jėgainių statybai. „Skatinant vėjo energijos plėtrą Lietuvoje valstybės ir ES lėšomis statytojams dotuojama beveik 100 proc. išlaidų, o vėliau elektra 10 metų superkama brangiausia kaina – po 30 ct/kWh“, – teigė parlamentarė. Tuo tarpu T. Kluge sakė, kad Vokietijoje valstybė finansuoja tik iki 4 proc. statytojų išlaidų.


Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. 23 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos išgauti iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, tokios energetikos plėtra Lietuvoje stipriai atsilieka nuo valstybės deklaruotų tikslų – iki 2011 m. buvo planuota įrengti 280 MW galios vėjo jėgainių, o įrengta vos 160 MW. 2010 m. vėjo elektrinės pagamino mažiau nei 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.


Palyginimui: 2009 m. JAV vėjo jėgainės sudarė apie 31 000 MW, Vokietijoje – 25 000 MW, Kinijoje – 20 000 MW.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių