Aktualijos

Kam atsilieps socialinės paramos pasikeitimai

Praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame pasitarime ministrė Algimanta Pabedinskienė su šalies savivaldybių socialinės paramos skyrių vedėjais aptarė aktualius socialinės paramos klausimus, ieškojo bendrų sprendimų. Susirinkusieji ne tik išgirdo naujienų, bet buvo išklausyti jų pasiūlymai.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė pasakojo, jog nauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė su atnaujinta komanda pirmą kartą pasikvietusi šalies savivaldybių atstovus į pasitarimą. „Gavome informacijos, ir patys pateikėme pastabų. Juk teisės aktai ir praktika – skirtingos kryptys, tik juos derinant pasiekiama geriausių rezultatų“, – kalbėjo ji, pasidžiaugusi, jog susitikimas su ministre nuteikė optimistiškai, nes buvo gilinamasi į problemas.

Aptarti 7 aktualūs socialinės paramos klausimai.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo papildymai ir pakeitimai įsigalioja nuo šių metų birželio 1 d. „Kažin ar šios permainos padės apsisaugoti nuo nesąžiningų paramos ėmėjų, – abejojo D. Gumuliauskienė. – Didžiausia socialinė išmoka – 350 litų labai maža, kad išgyventum, tačiau ją gauna daug tų, kuriems ji nepriklauso. Teko išgirsti, jog kai kuriose savivaldybėse socialinių pašalpų gavėjai važiuoja uždarbiauti į Baltarusiją.“

Ji pasakojo, jog vienos šalies savivaldybės socialinė darbuotoja ėmėsi eksperimento – bandė mėnesį išgyventi iš 350 litų. Pinigus skirdama tik maistui – apie 12 Lt per dieną, pritrūko jų likus 4 dienoms iki mėnesio pabaigos. „Tai ne gyvenimas, o tik egzistencija, – akcentavo D. Gumuliauskienė. – Be to, mokesčiams už elektrą, dujas pinigų nebeliko.“

Pasak jos, kai kurios socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, kaip antai neįgalieji su vaikais, savo padėties pakeisti negali. Ir ne dėl savo kaltės. Kiti skatinami užsidirbti, bedarbiai – dalyvauti įvairiose programose.

Beje, pasitarime kalbėta apie tai, kad ateityje įsidarbinant neįgaliesiems, reikės nustatyti, kokiomis sąlygomis jie gali dirbti. „Dabar darbdaviai šių kratosi, nors ne visiems reikia pritaikyti darbo aplinką. Tuomet bus lengviau orientuotis darbdaviams, gal jie nebebijos neįgaliųjų“, – samprotavo vedėja.

Ji taip pat pasakojo apie neįgaliųjų socialinės integracijos naujoves. Siūloma vietoj specialiojo nuolatinės slaugos poreikio ir specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatyti 4 asmens funkcionavimo lygmenis pagal negalios laipsnius. „Pastaruoju metu už slaugą mokama 765 Lt, už poreikį – 153 Lt. Pagal šiuos lygmenis bus 4 dydžių išmokos: 180 Lt, 360 Lt, 612 Lt ir 900 Lt“, – sakė pašnekovė.

Be to, diskutuota apie ilgalaikes socialines paslaugas gaunančių žmonių išlaikymą. „Savivaldybės, iš patirties žinodamos, jog globotinis iš savo turto vidutiniškai padengia tik 3,8 proc. išlaikymo kaštų, siūlo verčiau paimti visą slaugos išmoką, o ne 80 proc., kaip dabar, – kalbėjo vedėja. – Turto mokesčio administravimo kaštai per dideli, kyla ir kitokių problemų, nes globotinis dažnai pasaulį vertina neadekvačiai.“

Ši pastaba nepraslydo pro ministrės ausis. Pasitarime aptarti ir kiti savivaldybių pasiūlymai socialinę paramą reglamentuojančių įstatymų, teisės aktų klausimais. Atsižvelgus į juos, kai kas bus pataisyta.

Buvo pristatytas paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas.

Kompensacijų už šildymą mokėjimas – irgi labai aktualus klausimas. „Gyvenantiesiems sodo nameliuose bus galima mokėti kompensacijas. Nustačius, kad bute negyvena jos gavėjas, šis mokėjimas bus nutrauktas. Sprendimą šiais atvejais priims savivaldybė“, – pasakojo D. Gumuliauskienė.

Pašnekovės nuomone, verta ir naudinga būtų diskutuoti dėl to, kaip suderinti bendruomenės dalyvavimą atrenkant socialinės paramos gavėjus ir socialinių darbuotojų įsipareigojimą užtikrinti asmens duomenų apsaugą.

Virginija LAPIENĖ