Aptarė efektyvią pagalbą vaiko sėkmei
Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius kasmet auga. Ugdymo turinio įsisavinimą didžiąja dalimi lemia mokyklos pedagogų kvalifikacija. Tad antradienį Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje vyko pirmoji respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Efektyvi pagalba vaiko sėkmei“. Į ją susirinko 133 ugdymo įstaigų logopedai ir specialieji pedagogai, mokytojo padėjėjai, pedagogai, vadovai, tėvai ir kiti suinteresuoti asmenys iš Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos, Neringos, Mažeikių, Kretingos, Jonavos, Telšių bei Šilutės savivaldybių. Jie dalijosi efektyvios pagalbos teikimo patirtimi, dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių.
Atspindėjo švietimo aktualijas
Konferencijos dalyvių laukė 4 plenariniai, 23 stendiniai ir 20 sekcijose pristatyti pranešimai. Plenerinių pranešimų ašimi pasirinktas skaitymas. „Skaitymo gebėjimų ugdymas yra prioritetas šalyje bei rajone organizuojant metodinę veiklą. Mat standartizuoti testai byloja apie skaitymo bei rašymo negerėjančius rezultatus“, – komentavo Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė.
Antroji prioritetinė renginio kryptis – autizmo spektro sutrikimų ir emocijų elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymas. „Ypač pozityviai vertinu atvirą dalinimąsi patirtimi sprendžiant atskiro atvejo problemas. Didžiausią įspūdį padarė Dovilų pagrindinės mokyklos komandos pranešimas „Įtraukusis mokymas – realybė ir galimybės“, iliustravęs kiek daug gali padaryti mokykla, jei kiekvienas jos bendruomenės narys vaikuose mato galimybes, o ne negalias ar problemas. Jaudino mamų istorijos. Jų atvejų pavyzdžiai atskleidė, kad pagalbos sistemos autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams šalyje nėra. Viltingai nuteikė pranešimai sekcijose, kurie buvo skirti švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimui su tėvais, kitais mokykloje dirbančiais pedagogais. Renginys atitiko šių dienų visos Lietuvos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo aktualijas“, – konferencijos įspūdžius „Bangai“ pasakojo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė. Ji pasidžiaugė, kad rajone mokyklose steigiami psichologų, kitų švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjo etatai: „Tai dar kartą patvirtina, kad didžioji politika kuriama ir įgyvendinama savivaldybėje, mokykloje, klasėje.“
Konferenciją organizavo Klaipėdos rajono mokyklų specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinis būrelis, Švietimo centras, Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Pedagoginė psichologinė tarnyba. Konferencijos pranešimai bus paskelbti Švietimo centro internetinėje svetainėje. Tad su jais galės susipažinti visi norintys: pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai, tėvai.
Susirinkusiuosius muzikiniu kūriniu džiugino Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos ugdytiniai (paruošė mokyt. R. Stoškus). Renginyje buvo eksponuojama Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos ugdytinių paroda „Langas iš vaiko širdies“ (parengė specialiojo ugdymo skyriaus vyr. spec. pedagogė V. J. Būdvytienė). Konferencijoje dalyvavo ir Savivaldybės tarybos narės Aušra Norvilienė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė, vicemerė Violeta Riaukienė.
Poreikis kasmet auga
Pastaraisiais metais tiek Klaipėdos rajone, tiek visoje Lietuvoje daugėja vaikų, turinčių įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo sėkmingesnis šių vaikų ugdymas. „Jei laiku nesuteikiama nei logopedo, nei specialiojo pedagogo pagalba, vaikų ateityje greičiausiai laukia skaitymo ir rašymo sutrikimai. Ypač tai aktualu trimečiams, kai mokomasi aiškiai kalbėti“, – pastebėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė I. Barbšienė. Ji pabrėžė, kad logopedų paslaugų poreikis kasmet ženkliai auga. Štai Gargžduose anksčiau darželiuose jie dirbdavo po 0,5 etato, o dabar po – 1,5.
Rajone nėra likusios nė vienos specialiosios mokyklos. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai integruojami bendrosiose ugdymo įstaigose. „Laužome stereotipus, kad jie turi būti atskirti. Svarbiausia, kad pokyčių svarbą supranta mokyklų vadovai. Tad visi drauge stengiamės sukurti kuo geresnę aplinką šiems ugdytiniams“, – „Bangai“ komentavo Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.
Pasak G. Šeibokienės, pagrindinės kryptys, kurioms Švietimo ir mokslo ministerija šiais metais skiria didžiausią dėmesį – švietimo pagalbos sistemos stiprinimas, koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos, sveikatos, socialinių paslaugų vaikui ir jo tėvams sistemos savivaldybėse sukūrimas, mokytojų dalykininkų kompetencijų dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tobulinimas, visos dienos mokyklos kūrimo, specialiųjų mokyklų išskaidymo į švietimo pagalbos išteklių centrus parengiamieji darbai.
