Atmintis

Dviejų Vasario 16-ųjų siekis vienas – laisva Lietuva

Nors Lietuva prieš 62-ejus metus buvo jau sustiprėjusių sovietinių okupantų gniaužtuose, itin žiauriai persekiojamiems Lietuvos partizanams pavyko pasiekti sunkiai tuo metu įsivaizduojamą tikslą – vienoje vietoje susiburti apygardų vadams ir priimti pasipriešinimo judėjimui svarbiausią dokumentą. Tai – Vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaraciją, kurią su 1918-ųjų aktu sieja ne tik data, bet ir svarbiausia siekiamybė – laisva Lietuva.

Praėjusią savaitę sekmadienį ir trečiadienį Gargždų kultūros centre buvo paminėtos šios dvi valstybei ir visuomenei iškilios datos.

Atliko pilietinę pareigą

Klaipėdos rajono politinių kalinių ir tremtinių filialo pirmininkas Česlovas Tarvydas, sekmadienį vykusio renginio, skirto 62-osioms Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos deklaracijos metinėms paminėti, iniciatorius įsitikinęs, kad tai yra pilietinė pareiga pagerbti šalies didžiavyrius, o jų pasiaukojimą vardan nepriklausomybės kaip akivaizdų pavyzdį perteikti jaunajai kartai. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 1944 m. po antrosios sovietinės okupacijos į miškus išėjo būtent tų, istorinių 1918 metų, nepriklausomybės kovų dalyvių vaikai, gimę praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje. Dėl patriotinio auklėjimo šeimoje ir mokykloje jiems nekilo abejonių, kokį kelią pasirinkti sunkiausiu Tėvynei metu“, – kalbėjo „Bangai“ Č. Tarvydas.

Po iškilmingai aukotų šv. Mišių Gargždų bažnyčioje pilnutėlėje Gargždų kultūros centro salėje pagerbti 1949 m. vasario 16-ąją Deklaraciją pasirašę Lietuvos partizanų vadai, kuriems LR Seimas suteikė signatarų statusą. Signatarų statusas ir kiti valstybiniai apdovanojimai po mirties suteikti Jonui Žemaičiui – Vytautui, Adolfui Ramanauskui – Vanagui, Juozui Šibailai – Merainiui, Leonui Grigoniui– Užpaliui, Aleksandrui Grybinui – Faustui, Vytautui Gužui – Kardui, Broniui Liesiui – Nakčiai ir Petrui Bartkui – Žadgailai. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija skelbė, kad sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams. Šis dokumentas sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį.

Minėjime dalyvavusi Seimo narė Agnė Bilotaitė akcentavo, kad LLKS tarybos deklaracija savo svarba gali prilygti Kovo 11-osios aktui, nes būtent tada buvo įgyvendinti partizaninio judėjimo tikslai – Lietuvos laisvės vizija, valstybingumo siekis, parlamentinė respublika.

Istorinis teisingumas neskubėjo

„Sovietinės okupacijos metais LLKS deklaracija buvo visiškai nutylima. Užaugo ištisa karta, nieko nežinanti apie šį istorinį įvykį. Tyloje žinojimas neatsiranda. Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę pamažu atsiveria šis mūsų tautos istorinis puslapis. Nors istorinis teisingumas grįžta, dar nepakankamai įvertintas švietimo srityje, mokyklose. Deklaracijos signatarai ir jų bendražygiai pasirinkę viltį, pasiryžimą ir narsą atidavė savo gyvybes už mūsų laisvę tikėdami, kad Lietuva bus nepriklausoma, bus teisinga, didi ir ori. Dabar gyvendami laisvoje Tėvynėje mes turime pateisinti jų tikėjimą Lietuvos ateitim savo kasdieniais darbais, meile Tėvynei, meile vieni kitiems, pasiryžimu protingai spręsti šių dienų iššūkius“, – jautriu žodžiu ir įtaigiais prisiminimais apie pasipriešinimo veiklą į auditoriją kreipėsi vieno iš žymiausio partizaninio judėjimo vadų, Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko – Vanago dukra, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Pirmuosius aštuonerius savo vaikystės metus gyvenusi be metrikų, nuolat slapsčiusis nuo galimų okupacinio režimo represijų, ji liko ištikima savo tėvo ir mamos, taip pat partizanės, patriotiniams idealams. Ji daug dirba įamžindama partizaninio judėjimo veiklą, yra parašiusi knygą, kartu į minėjimą Gargžduose ji atsivežė ir savo svečią, buvusį kaunietį Antaną Bunzilą, dabar gyvenantį JAV, Floridos valstijoje, ir tyrinėjantį Lietuvos partizaninį judėjimą.

Minėjimo nuotaikas ir patriotinėmis, ir melodingomis dainomis praskaidrino populiarus dainininkas Edmundas Kučinskas. Už nuoširdų koncertą endriejaviškė Birutė Ežerskienė dainininkui įteikė naminės duonos kepaliuką, kad jos nepritrūktų net krizės metais.

Pagerbė kraštietį signatarą

Gargždų kultūros centre trečiadienį paminėta Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena. Ypatinga pagarba skirta kraštiečiui šviesaus atminimo signatarui balsėniškiui Jurgiui Šauliui. Kultūros centro fojė jo portreto fone žydėjo trispalvė Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės puokštė, skirta signataro atminimui. Jau kelerius metus Prezidentūroje susiklostė tradicija šios svarbios datos išvakarėse sukviesti signatarų gimines ir jiems perduoti puokštes. Iškilmėse visada dalyvauja signataro J. Šaulio artimieji – Česlovo Tarvydo šeima, kuri po minėjimo Gargžduose valstybės vadovės puokštę nuvežė į Balsėnų kaimą. J. Šaulio kapas yra Šveicarijoje, tad Prezidentės gėlės prigludo prie jo gimtinės koplytstulpio.

Gargždų kultūros centre vykusiame minėjime kalbėjo Seimo narys Petras Gražulis, rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, parlamentarės Agnės Bilotaitės sveikinimus perdavė jos padėjėja Rasa Petrauskienė.

Šventės dalyviams nuoširdžiai koncertavo ir džiugino gražia žemaitiška kalba Skuodo rajono kultūros centro meno kolektyvai.

Vilija BUTKUVIENĖ