Gamta ir mes

Gargždų karjeruose gyvena paslaptingi paukščiai

Gargždėnai (taip anksčiau vadinosi Gargždų gyventojai) turėtų susidomėti ir saugoti retus paukščius, kurie gyvena karjeruose. Kai kurie sparnuočiai įrašyti į Raudonąją knygą ar įtraukti į saugomų Europos Sąjungoje paukščių rūšių sąrašą.

Baubia kaip jaučiai

Gargždiškiai atšilus orams dažniau lankysis prie karjerų. Noriu jiems pranešti, kad prie Dovilų esančiame didžiajame karjere apsigyveno nykstantys ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai – didieji baubliai. Negaliu pasakyti, kada jie pirmą kartą čia apsistojo, tačiau aš pirmą kartą juos išgirdau užpernai. Didysis baublys – nepaprastai paslaptingas ir įdomus paukštis, neretą karjerų lankytoją galintis ne juokais nustebinti, o gal ir išgąsdinti. Sutikit, girdėti vidurnaktį mėnesienoje baubiant jaučius gali būti nejauku. O būtent tokį garsą skleidžia nendrynų slapukas didysis baublys. Nors, mano nuomone, baubimą baublys labiau primena iš tolo, kai tyliomis naktimis jo balsas sklinda už kelių kilometrų. Iš arti, esant prie karjerų, girdisi tarsi kažkas pūstų į butelio kaklelį.

Pamatyti nepavyks

Išvyka prie karjerų pasiklausyti baublių sutemose gali būti visai nebloga vakarinė pramoga šeimai ir jūsų svečiams. Manau, nuostaba ir geros emocijos garantuotos. Ypač vaikai dažnai negali patikėti, kad tai paukščio balsas. Deja, turiu nuvilti norinčiuosius šį paukštį pamatyti, – tai tikrai nepavyks, galite net nevargti. Paukštis yra gana stambus, panašus į garnį, skrisdamas taip pat kaip garnys sulenkia kaklą S forma, todėl atrodo trumpakaklis. Tačiau tai garninis ilgakaklis ilgakojis paukštis. Tik spalva idealiai susilieja su rusvais jo buveinės, nendrynų, tonais. Todėl jį lengviau pamatyti, kai jis retkarčiais perskrenda iš vieno nendryno į kitą, negu pačiame nendryne, kur baublys, išvydęs žmogų, puikiai moka apsimesti nendre – ištiesia kaklą ir snapą į viršų, vertikaliai ištempia kūną ir sustingsta. Neretai net siūbuoja pagal vėjo diktuojamą taktą kartu su nendrėmis, todėl jį išskirti tokioje nendrių aplinkoje beveik neįmanoma. Na, o klausytis galima į valias kiekvieną vakarą. Patogi vieta ant kalniuko prie pirtelės, šalia žvyro kasimo agregato. Galima net su mašina šalia keliuko stabtelėti, praverti langą: ramiai pabuvę minutę kitą būtinai išgirsite paslaptingą baublio balsą, skirtą ir porai privilioti, ir valdomos teritorijos riboms „nužymėti“, atgrasinti įsibrovėlius. Galima baublius girdėti ir iš gargždiškių bei doviliškių pamėgtos maudyklės, esančios prie pat Dovilų.

Baltakaktės žuvėdrėlės

Didieji baubliai – ne vienintelė į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių, perinčių Gargždų karjeruose, rūšis. Jau keliasdešimt metų čia nuolat peri 2-5 mažųjų žuvėdrų poros. Tai tokia mažutė žuvėdrėlė balta kakta. Susipainioti galima dėl apie karjerus gyvenančių žmonių įpročio žuvėdrėlėmis vadinti upinius kirlikus. Upinis kirlikas yra tilvikinis paukštis, labai dažnas prie karjerų, tačiau, skirtingai nuo žuvėdrų, niekada negaudo žuvies, minta vikriai bėginėdamas ant žemės ir rinkdamas bestuburius. Jo viršutinė kūno dalis yra pilkšvai ruda, o žuvėdros yra balti paukščiai su juodomis kepurėlėmis. Beje, perinčių retųjų mažųjų žuvėdrų poras teko stebėti ir prie Poškų, ir prie Šniaukštų karjerų.

Užžėlė krūmais

Iš žmonėms įdomesnių karjero paukščių galima paminėti čia perinčias tris poras nendrinių lingių – stambių plėšriųjų paukščių, mintančių paukščiukais, jų jaunikliais, kiaušiniais, smulkiais žvėreliais. Jas kas dieną galima stebėti specifiniu linguojančiu skrydžiu sklandančias virš karjerų. Šių paukščių gausu Lietuvoje, tačiau jie nyksta Europoje ir įtraukti į saugomų Europos Sąjungoje paukščių rūšių sąrašą. Beje, jei straipsnį skaitytų gamtos mylėtojai aktyvistai, patarčiau, kokį gerą darbą karjeruose galėtų atlikti Gargždų gamtos bičiuliai, o gal biologijos mokytojai su mokiniais. Prie vandentiekio bokšto esančiame karjere yra tokia pailga žvyro salelė, baigianti užaugti krūmais. Šioje salelėje peri apie 20 upinių žuvėdrų porų, priskiriamų prie paukščių, kurių skaičius nuolatos mažėja visame jų gyvenamame plote. Visoje Europoje upinių žuvėdrų skaičius mažėja dėl tinkamų joms perėti vietų mažėjimo. Užaugusios krūmais tokios salelės tampa nebetinkamos perėti žuvėdroms, ir jos išsikrausto kitur.

Salą galima sukurti

Antra pagal dydį Lietuvoje upinių žuvėdrų perimvietė yra prie Ketvergių esantis Kalvių karjeras. Ten irgi didžioji žuvėdrų sala baigė užaugti krūmais, tačiau Saugomų teritorijų tarnyba parėmė Lietuvos ornitologų draugijos projektą, ir jie kartu su straipsnio autoriumi, ekologinio klubo „Žvejonė“ savanoriais ir vietos ūkininkais tą salą išvadavo nuo krūmų. Dabar saloje padaugėjo ir žuvėdrų, ir rudagalvių kirų, o šakų krūvose, sumestose į vandenį, peri reti juodakakliai kragai, neršia žuvys. Tą patį reiktų padaryti ir Gargždų karjerų salose, tada čia būtų žymiai smagiau poilsiauti regint didesnę laimingų paukščių įvairovę. Beje, straipsnio autorius asmeniškai prieš porą metų Kalvių karjere sustabdė Gargždų „Hidrostatybos“ buldozerį, stumdantį saugomų upinių žuvėdrų lizdus su visa salele į vandenį. Apie 20 žuvėdrų lizdų žuvo dėl per arti prie salelės pristumtų žemių. Tai ne piktybiško, o iš nežinojimo kilusio gamtos niokojimo pavyzdys. Tikiuosi, jog ateityje su karjerą eksploatuojančia firma pavyks sutarti, ir jie gal dirbtinai sukurs naujų salelių žuvėdroms, taip atlygindami padarytą gamtai žalą.

Kad žuvėdros verti pagarbos paukščiai, rodo Gargždų karjere žieduoto žuvėdriuko kelionė. Dar tais pačiais metais jis buvo pagautas Pietų Afrikoje. Visos žuvėdros yra puikūs tolimų nuotolių skrajūnai.

Kirų kolonija

Laukuose ir soduose, šiukšlynuose pastebimi paukščiai nėra žuvėdros, tai įvairių rūšių kirai. Žuvėdros gaudo judančias vandenyje žuvis ir nei batono, nei kitokio nežuviško maisto neėda.

Prieš keletą metų prie gamyklos esančio karjero didžiulėje saloje buvo didžiulė rudagalvių kirų kolonija, kurią sunaikino žmonės, išdaužė visus kiaušinius. Galvoju, negi niekas nematė. Bet tokio „genocido“ priežastis galėjo būti būtent nežinojimas, nes kai kirai renka sode kirmėles, sliekus, žmonės galvoja, neva jie išrenka jų augalų sėklas. Kiras yra labiau mėsėdis ir dėl to, kad suėda daug kenksmingų vabzdžių bei išrenka sergančias žuvis, yra naudingas, o ne žalingas žmogui paukštis. Dabar ta sala apleista ir liūdna, be paukščių ir be klegesio. Ją paukščiai paliko.

Karjeruose dar peri kuoduotosios ir didžiosios antys, laukiai, gulbės nebylės, nendrynuose – didžiosios ir mažosios krakšlės, nendrinės startos. Gargždiškiams linkiu gerų maudynių ir žvejybos karjerose, taip pat pažinimo džiaugsmo stebint savotišką karjerų gamtą.

Erlandas PAPLAUSKIS

Pajūrio regioninio parko ekologas