Geriausių veislių sodinukų paieškos atvedė į Daukšaičius

Dr. A. Amšiejus: „Lietuvoje kaimo žmonės prie savo namų tradiciškai augina vaismedžius ir vaiskrūmius. Jie ieško naujesnių, populiaresnių veislių sodinukų.“

Įkyriai merkiantis lietus praėjusį šeštadienį neatbaidė sodininkų mėgėjų atvykti į Daukšaičius, į susitikimą su bitininku, sodininku, mokslininku dr. Algirdu Amšiejumi. Jis ne tik atsivežė savo medelyne užaugintų vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų, bet ir negailėjo patarimų, kaip juos sodinti, prižiūrėti. „Tradiciškai lietuviai savo sodybose augina sodo augalus, todėl jie ieško naujesnių veislių“, – dėstė dr. A. Amšiejus.

Prie sodinuko – patarimas

Šiemet bendruomenė „Daukšaičių pušynėlis“ nusprendė kitaip paminėti rudens darbų pabaigtuves. Pirmininkas Viktoras Toleikis norėjo, kad renginys „Po darbų“ būtų visapusiškai naudingas kaimo žmonėms, kurie savo sodybose augina vaismedžius, vaiskrūmius. Daugumai sudėtinga išvykti kažkur ieškoti naujesnių, įdomesnių veislių sodinukų. Taigi iš anksto suplanavo susitikimą su populiarių televizijos laidų sodininkams konsultantu, sodininku, bitininku dr. A. Amšiejumi.

Praėjusį šeštadienį atvykęs į Daukšaičius lietingos dienos jis nepeikė. Atvirkščiai. „Gerai, kad rudenį lyja – katastrofa, jei nelytų. Žemę turi atlyti, nes medeliai per žiemą neišgyventų, – dr. A. Amšiejus, įsikūręs kieme, prie bendruomenės namų, įvertino nepageidautą lietų. Jis ne tik atsivežė savo medelyne užaugintų vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų, bet ir negailėjo patarimų, kaip juos sodinti, prižiūrėti, kad gerai derėtų. O vakare buvo pasiruošęs salėje susirinkusiems kaimo žmonėms išdėstyti vaismedžių ir vaiskrūmių auginimo patirtį, mokslinius pastebėjimus.

Tą lietingą dieną atvykęs ieškoti geriausios veislės sodinukų nesigailėjo nė vienas: jeigu nerado, ko norėjo, tai išsižiojęs klausėsi sodininko patarimų.

Senos geros veislės

Čia rinkosi ne tik daukšaitiškiai bei kitų Veiviržėnų seniūnijos kaimų gyventojai – atriedėjo sodininkų mėgėjų iš uostamiesčio, Šilalės, Šilutės rajonų. Didelis pasirinkimas sodo augalų – ne tik įvairiausių veislių obelaičių, kriaušių, bet ir vyšnių, slyvų, abrikosų, aviečių, serbentų, šilauogių, medlievų ir kitų rūšių sodinukų domino susirinkusiuosius. Visa tai užauginta dr. A. Amšiejaus medelyne ir išbandyta. Vieni jau buvo nusprendę, ką pirks, o kiti prašė patarimo.

„Atvykau pamatyti gyvą Amšiejų“, – prisipažino klaipėdiškė. Negavusi svajonių vynuogės sodinuko ji ilgai klausėsi dr. A. Amšiejaus pašnekesio su pirkėjais. Išskirtine iškalba apdovanotas, nuoširdžiai bendraujantis mokslininkas traukė žmones. O jie norėjo išgirsti kompetentingus atsakymus į įvairiausius klausimus.

Bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ pirmininkas 
V. Toleikis: „Šiemet nusprendėme kitokį rudens darbų pabaigtuvių vakarą surengti, kad kaimo žmonėms būtų naudingas visapusiškai. Nesitikėjome, jog bus toks susidomėjimas.“Kada geriausia sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius: rudenį ar pavasarį?

Dr. A. Amšiejus šyptelėjo, jog tokios rekomendacijos nesą. „Jeigu rudenį lyja, tai labai gerai sodinti“, – patikino mokslininkas. Pasak jo, rudenį negalima sodinti atviromis šaknimis kaulavaisių – slyvų, vyšnių, trešnių, o tik iš vazonėlių. Beje, iš vazonėlio pasodinta obelaitė kitais metais jau derės.

Labiausiai pirko obelaičių ir kriaušių sodinukus. Žmogus teiravosi, kokia geriausia žieminės obels veislė? „Jeigu žinočiau, kuri geriausia, tai tik ją ir dauginčiau“, – linksmai atsakė dr. A. Amšiejus.

Kažkas iš vyresnių gyventojų panoro įsigyti antaninę obelaitę. „Tai nuostabūs obuoliai: galima kepti – nesutyžta, rauginti – itin skanūs. Žalius valgant nereikia odontologo paslaugų: rūgštis ir cukrus taip subalansuoti, kad valo dantų apnašas“, – dalijosi patirtimi mokslininkas. Tačiau neslėpė, jog kartais per metus neparduoda nė vieno šios veislės sodinuko: jaunasis lietuvis nenori savo sodyboje auginti antaninės obelaitės, nes jam reikia saldžių obuolių.

Serbentų krūmelis – už maldą

Susirinkusieji pasinaudojo proga pasiteirauti, kaip reikia genėti obelis, trešnes, sodinti, prižiūrėti šilauoges. Dr. A. Amšiejaus teigimu, pirmą kartą obelis genėti reikia kovo mėnesį, birželį – išpjauti vilkūglius, o paskutinį kartą – rugpjūčio pabaigoje. Paprašius garbaus amžiaus daukšaitiškei, mokslininkas atėjo į sodelį prie daugiabučio gyvenamojo namo ir parodė, kaip reikia genėti obelis. Jis akcentavo, kad koloninės obelaitės genimos tik vasarą. „Trešnę genėkite su uogom arba jas nuskynę – tik ne ramybės būklėje“, – dėstė svečias.

Paklaustas, kur geriausia sodinti medlievą, atsakė, jog ten, kur būtų galima uždengti ir apsaugoti nuo paukščių. Anot svečio, visuose senuose dvaruose augo medlievos, bet dabar siūlomos naujoviškos veislės.

Kaip teisingai pasodinti šilauogę? „Pirmiausia reikia žinoti, kaip teisingai išsirinkti. Reikia prašyti, kad ištrauktų iš vazono, kad pamatytum, kiek šaknų. Jeigu susiraizgiusios kaip kempinė – blogai“, – atskleidė mokslininkas. Jis pridūrė, jog genėti šilauoges reikia pavasarį, kai jos dar be lapų.

„Medelį apniko skruzdės? Tai jį užpuolė amarai, kuriuos saugo šie vabzdžiai. Reikia užpilti pelenų arba žaliojo muilo – sunaikins amarus ir skruzdžių nebeliks“, – patarė dr. A. Amšiejus.

Ilgai stoviniavusi prie sodinukų močiutė Danutė iš Daukšaičių pasiteiravo apie raudonuosius serbentus. Danutei bemąstant, ką pirkti, dr. A. Amšiejus raudonųjų serbentų krūmelį pasiūlė dovanai. „Pasimelskite už mane“, – ištarė. Tuomet močiutė ištiesė 3 eurus – panoro įsigyti agrastų sodinuką.

Vakare šio svečio klausėsi bendruomenės salėje susirinkę daukšaitiškiai ir kiti gyventojai. Dr. A. Amšiejus patraukliai atskleidė daugelį vaismedžių ir vaiskrūmių auginimo paslapčių.

Vakaronė „Po darbų“ baigėsi Veiviržėnų kultūros centro kapelos „Razbaininkų šaika“ nuotaikingu koncertu.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.


Taip pat skaitykite:

Didesnės ES išmokos žemdirbiams mažins atotrūkį
A. Bogdanovas: seniūnijos nebus jungiamos, planuojamos papildomos lėšos jų infrastruktūrai
Pacientai vis dar sunerimę dėl medicinos paslaugų
Pasaulio kolumbariumai išskirtiniai, Lietuvoje dar nepopuliarūs
Gargždiškius miesto centre kankina sunkiasvorių pragaras
106-osios vėžaitiškių Oninės be patoso, įkvėptos kuklumo
Girkališkiai šventė smagiai ir blaiviai
Jaunuoliai mokėsi verslavimo ir limonado gamybos
Šilauogyno Gribžiniuose vėžaitiškis plėsti nežada
Gardžiuokimės su šakočių kepėjais iš Šakių
Susitikimas su Irena Stražinskaite-Glinskiene
Gargždų gimtadienyje – automobilių paroda
Jėgos aitvarų instruktoriui pučia palankūs vėjai

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Supratimo: žmogui ir paukščiui

Ryšys su gamtos pasauliu mums…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook