Investicijos
Klaipėdos gatvės rekonstrukcija: viltys bliūkšta
Keturis mėnesius trunkančią Gargždų miesto Klaipėdos gatvės rekonstrukciją miestelėnai iki šiol išgyveno kantriai. Tačiau dabar, kai šiek tiek ryškėja vaizdas, kas padaryta, jau pradeda vertinti. Atrodo, kad tikėjęsi puikaus rezultato, daugelis ima abejoti, ar milijonai, kurie bus skirti rekonstrukcijai, iš esmės pakeis miesto centrą, ar pagerins transporto judėjimą, ar atsiras daugiau erdvės automobiliams laikinai sustoti. Mūsų pašnekovus labiausiai jaudino darbų kokybė, projekto neišbaigtumas ir informacijos, ryšio su gatvėje įsikūrusių įstaigų ir įmonių atstovais nebuvimas.
Nei pasitarimo, nei informacijos
Prieš rengdami šį straipsnį bendravome su tais, kurie gyvena ir dirba Klaipėdos gatvėje. Tiesą sakant, tikėjomės išgirsti jau atlikto darbo vertinimus, bet daugiausia sulaukėme priekaištų rajono Savivaldybės ir miesto seniūnijos vadovams dėl informacijos nebuvimo. Pasirodo, bankų, parduotuvių ir kitų įstaigų darbuotojai apie prasidedančią gatvės rekonstrukciją sužinojo kaip ir visi kiti – iš „Bangos“ laikraštyje rugpjūčio 1 d. paskelbtos informacijos, jog Savivaldybės Saugaus eismo komisija Klaipėdos gatve uždraudžia eismą iki gruodžio 20 d. Kaip privažiuoti ir prieiti prie įstaigų, jokių sprendimų nebuvo priimta. „Prieš pradedant įgyvendinti tokį didelį projektą, manau, būtina sukviesti visų gatvėje esančių įstaigų, parduotuvių, salonų atstovus ir pasitarti, kaip nukreipti transporto judėjimą, kuriose vietose pastatyti informacinius ženklus, kur draudžiančiuosius. To nebuvo, todėl savo ir savo klientų problemas sprendėme kaip kas išmanėme“, – sakė DnB NORD banko Gargždų skyriaus valdytoja Danutė Valskienė. AB banko „Hansabankas“ Gargždų skyriaus valdytoja Vida Galinskienė tik patvirtino kolegės žodžius: „Gatvę uždarė mūsų net neperspėję. O juk čia du bankai, prokuratūra, parduotuvės… Pirmąsias dienas ir savaites išgyvenome tikrą sumaištį – jokių ženklų, kaip privažiuoti, kur sustoti, nieko nebuvo. Klientai piktinosi, mes nežinojome, nė ką pasakyti. Skambinau miesto seniūnui S. Bakšinskiui, šis nukreipė pas UAB „Hidrostatyba“ darbų vykdytoją… Taip vieni nuo kitų – niekas nieko nežino, nieko nesprendžia ir už nieką neatsako.“
Kaip išmano, taip verčiasi
„Hansabankas“ pasigamino informacinį ženklą ir pastatė jį prie įvažiavimo iš P. Cvirkos gatvės. Tik gerokai vėliau atsirado rodyklė „Į banką“. Tačiau V. Galinskienė sako iki šiol neprisiprašanti pastatyti ženklo, draudžiančio stovėti kairėje keliuko, vedančio į prie miesto sporto salės esančią automobilių aikštelę. Siauroje gatvelėje už prokuratūros ir banko pastato sustatytos mašinos trukdo patekti į ją.
Prasidėjus rekonstrukcijai, jokio privažiavimo nebeteko ir gėlių salono „Orchidėja“ darbuotojai. Jos savininkė Raimonda Krėpštienė guodėsi, kad dabar prekes iš tiekėjų transporto perkrauna į savo autobusiuką automagistralėje, o po to tempia dėžes į parduotuvę iš tos vietos, iki kurios įmanoma privažiuoti: „Suprantame, kad vyksta didelė rekonstrukcija, kad nepatogumai neišvengiami, tačiau informacijos ir veiksmų koordinavimo stoka pridarė jų labai daug ir didelių.“
Tokių nusiskundimų išgirdome ne tik šiose įstaigose, bet visose, kurios atsidūrė rekonstrukcijos pašonėje. Jau nekalbame apie gyventojus, kurie pasijuto kaip karo lauke tarp apkasų. Vėlgi – jokios informacijos, jokių sprendimų, kaip išgyventi šį laiką. Miestą aptarnaujantis laiškininkas, kuris puikiai žino visas gatves, ketvirtadienį užsukęs į redakciją nebetvėrė pykčiu: „Valandą suku ratus po miestą, kad galėčiau patekti į Aukštąją gatvę ir įteikti žmogui perlaidą. Kur privažiuoju – perkasta. Įspėjamojo ženklo iki 11 val. – jokio. Tikras „bardakas“.
Ne laiku pradėta
Informacijos, ženklų stoka – tik viena šios didelės rekonstrukcijos bėda. Daugelis mūsų kalbintų gargždiškių stebėjosi ir piktinosi, kad toks didelis ir sudėtingas projektas pradėtas įgyvendinti tik rudeniop. „Ar laikas tokius darbus dirbti žiemą? Jau viskas turėjo būti baigta, o dabar… Niekas negalvoja apie žmonių, ypač vaikų saugumą. Gyvename lyg apkasuose, o šviesa – tik kur ne kur“, – piktai kalbėjo turgelyje prekiaujanti gargždiškė.
AB banko „Hansabankas“ Gargždų skyriaus valdytoja V. Galinskienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ne laiku pradėjus rekonstrukciją, saugumo problemų iškyla daug: „Kaip žmonėms jaustis, kaip pasiimti iš bankomatų pinigus, kai gatvėje visiška tamsa. Pagaliau aplink vienos duobės, nelygumai.“
Neišbaigtumas badys akis
Minėtoji gargždiškė, turgelio prekeivė, paklausta, ar tikisi, kad po rekonstrukcijos Klaipėdos gatvė taps reprezentacine Gargždų vieta, piktai mestelėjo: „Nieko nežinau, kas ten padaryta ar daroma. Viskas užtverta ir skendi tamsoje. Tamsoj išeinu, tamsoj grįžtu.“
Jauna DnB NORD banko Gargždų skyriaus pardavimo vadybininkė Laura Blagnytė neslėpė, kad iš ilgai lauktos rekonstrukcijos tikėjosi daugiau. Nors darbai nebaigti, tačiau mergina sakė, jog jei liks senos dangos prie Kultūros centro, universalinės parduotuvės, bankų, tai vaizdas bus liūdnas. Pinigai išmesti dideli, o rezultatas – apgailėtinas. „Tikėjomės, kad gatvė bus gerokai paplatinta, kad atsiras daugiau erdvės, bus daugiau vietos automobiliams pastatyti. Bet man regis, ji liko tokia pat, o sustojimo vietų – dar mažiau nei buvo. Tad kokiu tikslu išpjovė medžius, nesuprantu.“
Prekybininkė Janina Versockienė, su kolegėmis per langus nuolat matanti, kas gatvėje daroma, stebisi, nejau rekonstrukcija pasibaigs tuo, kad bus tik atnaujintos šaligatvių dangos, įrengtas apšvietimas ir požeminės komunikacijos. „Jei gatvės prieigų dangos liks senos, pinigai bus išmesti kaip į balą – vaizdas apgailėtinas. Jei jau Savivaldybė apžiojo tokį kąsnį, tai nejau nebegali surasti lėšų ar būdų, kaip atnaujinti prieigas prie Kultūros centro, Vaikų poliklinikos, universalinės parduotuvės, knygyno? Kam reikėjo palikti tą nebeveikiantį fontanėlį? Gal geriau jo vietoje automobilių aikštelę įrengti?“
„Orchidėjos“ savininkė R. Krėpštienė taip pat sakė nesuprantanti, kaip rekonstrukcija išspręs jai keltus uždavinius: pagerinti eismą šia gatve, padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių. „Juk lieka kaip ir buvo tik dvi eismo juostos. Vienai mašinai stabtelėjus prie spaudos kiosko, užstrigs visa eilė. Jos neaplenksi. Kam buvo reikalingas pėsčiųjų takas palei pačią gatvę, kai yra dar vienas palei namus – ir kur kas saugesnis. Gal jo sąskaita buvo galima paplatinti gatvę?“
Pinigai – dideli, kokybė – abejotina
Visi mūsų pašnekovai sakė, jog mato ne tik trūkumus, bet ir rekonstrukcijos privalumus: puiku, kad bus įrengti šviesoforai, pakloti visi tinklai, pagerės apšvietimas, pasidžiaugė naujais šviestuvais. Tačiau matydami lietuje merkiamus darbininkus, abejojo, ar jų darbas bus kokybiškas: „Kiek laikys tokiu metu išklotos trinkelės?“ Kiti piktinosi, kad išardę senas dangas, statybininkai jas atgal suklojo netvarkingai. O jei dar tokiu laiku sugalvos gatvę asfaltuoti, tai, jų manymu, bus tikras nusikaltimas.
Bankų darbuotojos stebėjosi, kodėl taip aukštai iškeltas šaligatvis ir DnB NORD bankas paliko lyg duobėje. Jokių nuovažų nepadaryta. Paklausus, nejau Savivaldybės atsakingi darbuotojai nesitarė su jais, kaip bus ir kas tvarkys visų anksčiau minėtų įstaigų prieigas prie gatvės, atsakymas buvo neigiamas: „Jokių kalbų apie tai nebuvo.“
„Jei jau kas nors daroma, tai turi būti siekiama ne tik tinklus pakeisti, bet kad ir gražu būtų. Juk tokie milijonai metami, o, ko gero, liks pusiau lupta, pusiau skusta“, – kalbėjo mūsų pašnekovės.
Ir dar ką minėjo visi – tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus gargždiškiai. Rekonstrukcija atėmė iš Gargždų žalio miesto vardą, kuriuo didžiavomės: „Pažiūrėkite, kaip nyku tapo, kai ne medžiai, o penkiaaukščiai mūrai įrėmino gatvę. Kam reikalingi tokie platūs šaligatviai, kurie iškloti nuo J. Janonio gatvės iki stoties? Tikėjomės, o ir buvo žadėta, kad medžiai bus atsodinti. Tačiau matome, kad vietos jiems nepalikta. Liūdna…“
Pedagogė Svaja Gliožienė, gyvenanti viename iš tų penkiaaukščių, taip pat nesidžiaugė naujais, plačiais šaligatviais, o paklausta, kaip jaučiasi, tik numojo ranka: „Man baisu, kad neliko medžių. Nebenoriu čia gyventi, važiuosiu į kaimą.“
P.S. Mes tik išklausėme, ką apie rekonstrukciją kalba gargždiškiai. Nedarome išvadų ir apibendrinimų, nes kitame straipsnyje tikimės pateikti šios rekonstrukcijos užsakovo – Savivaldybės ir rangovo – UAB „Hidrostatyba“ atstovų mintis, paaiškinimus ir kitą informaciją, kurios, kaip paaiškėjo, įgyvendinant tokį didelį projektą, labai trūksta.
Irena KASPERAVIČIENĖ
