Kalbos žiupsneliai
Kas grubus, o kas šiurkštus?
Anądien skaitau laikraštyje: „Seimas daro grubias klaidas…“
Na, kodėl gi negalima šiuo atveju vartoti būdvardžio grubus, – juk dažnai įvairius žodžius vartojame perkeltine reikšme.
Vis dėlto reikia laikytis nusistovėjusios žodžio reikšmės (reikšmių) vartosenos – o pasitikrinti visada galime žodynuose, dabar jau visiems prieinamuose internete. Lietuvių kalbos instituto interneto svetainėje www.lki.lt yra ir Dabartinės lietuvių kalbos ir didžiojo Lietuvių kalbos žodyno elektroninės formos.
El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos tokios būdvardžio grubus reikšmės: 1. nelygus, grublėtas (grubus ledas, grubus kelias); 2. šiurkštus (šiurkšti ranka); 3. atgrubęs, sustingęs (grubūs pirštai).
Platesnį paaiškinimą randame A. Paulauskienės ir D. Tarvydaitės knygoje „Žodyno normos ir dabartinė vartosena“ (Kaunas, Šviesa, p. 97–100):
Būdvardžio grubus reikėtų vengti kalbant apie žmogaus charakterį, būdą, elgesį (šiurkštumą), reikšmėmis „didelis, stambus“: Dėl grubaus (sakytina šiurkštaus, stačiokiško) elgesio jo nepriėmė į būrelį. Tas vaikas namuose gali būti mandagus, o mokykloje grubus (sakytina nemandagus, storžievis, stačiokas, šiurkštus). Tik tada, kai žmogus padaro grubią (sakytina didelę, stambią) klaidą, jis tampa bendros kritikos objektu.
Kiekvienas Seimas irgi turi savo charakterį ir daro daug įvairių klaidų: didelių, stambių, šiurkščių, storžieviškų ir netgi stačiokiškų…Na, juk ir Seimo nariai – žmonės.
-db-
