Kas užkoduota genuose, liks naujame Girininkų kieme
Girininkų kaimas tapo dar viena Klaipėdos rajono vietove, kurios amatams negresia užmarštis.
Prieš ketverius metus vietos bendruomenės nariai sugalvojo įrengti kiemelį savo gabiems amatininkams, o šią vasarą visas kaimas jau džiaugiasi rezultatais. Nepabūgę organizacinių formalumų, pergudravę pakilusias statybų rinkos kainas ir suvieniję savo bitininkus, kalvius, kulinarus bei kitus lietuviško kultūros paveldo puoselėtojus, girininkiškiai atnaujintoje teritorijoje žada rengti edukacinius užsiėmimus ir taip išsaugoti praeities palikimą.
Praėjusį penktadienį Girininkuose, prie tvenkinio, pagaliau oficialiai atidarytas amatininkų kiemelis. Jame 
atsirado jauki atvira estrada 
renginiams su scena ir suoleliais, vaikų žaidimo aikštelė, keturi nameliai, kuriuose tądien įsikūrė vietos amatininkai su savo dirbiniais, taip pat įrengtas apšvietimas, tvarką garantuos šiukšliadėžės. Šį projektą bendruomenė įgyvendino pagal Klaipėdos rajono kaimo plėtros strategiją, gavusi finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų.
Girininkų kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Lapinskienė priminė, kad dar 2011 m. iniciatyvą kuravo tuometė bendruomenės pirmininkė Janina Lukauskienė, projektui vadovavo Audronė Budrienė, kurios kartu su valdybos nariais sėmėsi patirties įvairiuose mokymuose. Aktyvistų idėja buvo sutvarkyti teritoriją aplink tvenkinį ir pritaikyti ją vietinių poreikiams, šventėms. Neabejotinai į projektą nuspręsta įtraukti vietos auksarankius – gi Girininkuose yra nemažai paveldo puoselėtojų.
Bendra šio projekto vertė – 152 781,13 Lt, iš kurių Nacionalinė mokėjimo agentūra skyrė 122 224,90 Lt. Savivaldybė prisidėjo suteiktu žemės plotu, o bendruomenė – savarankišku 
darbu.
Atidarymo proga visa teritorija išbandyta oficialiai – scenoje koncertavo saviveiklininkai, suolelius užsėdo vietiniai girininkiškiai, o aplink su vaišėmis ir rankdarbiais šurmuliavo amatininkai. „Paslaugų ir prekių kainos per 3 metus išaugo, tad teko rinktis pigesnius variantus, elektros darbams pridėti bendruomenės lėšų“, – apie sunkumus užsiminė pirmininkė L. Lapinskienė. Ji patikino, kad pasakų namelius primenantys keturi statiniai bus laikomi užrakinti – juos prižiūrės bendruomenė, o viduje per įvairias šventes įsikurti bus kviečiami vietos ir aplinkinių vietovių amatininkai, ūkininkai, tautodailininkai su savo produkcija. Atvėsus orams juose norima rengti edukacinius užsiėmimus. Anot bendruomenės aktyvistų, iš pradžių netrūko iniciatyvos skeptikų, tačiau pastarųjų vis mažėja – tikslingai išpuoselėta vieša erdvė pasitarnaus visam kaimui.
