„Kiekvienas pasodintas medis – augantis grožis ir džiaugsmas“, –

įsitikinęs maciuitiškis Evaldas Mažutis

Nuo į žemę pasėtos beržo sėklos iki pusantro metro sodinuko – 3 metai kantraus laukimo. Į pirmuosius savo medžius maciuitiškis Evaldas Mažutis jau žvelgia užvertęs galvą. Gargžduose ir apylinkėse viešose erdvėse auga šimtai per dešimt metų jo su pagalbininkais pasodintų pušų, beržų, klevų, maumedžių, kadagių… Jis organizuoja medelių sodinimo talkas, ieško bendraminčių, su kuriais galėtų tai daryti kartu, keistis sodinukais ar net jų padovanoti. Jokio atlygio vyriškis už šį darbą neprašo, nes augantis medis ir esąs atlyginimas.

Nusižiūrėjo su mokytoja

Kad medžiai yra gėris, Evaldas sako supratęs vaikystėje. Pradinių klasių mokytoja išsivedusi mokinius ten, kur dabar prie „Vaivorykštės“ gimnazijos auga pušelės, ir pasakiusi, kad čia žadama sodinti parką. Gimnazijos tada dar nebuvo. „Praėjo vos ne 30 metų, o per tą laiką nė pusė plotelio prie gimnazijos nebuvo užsodinta. Kai susikūrusi Gargždų bendruomenė paskelbė „Bangoje“, kad organizuoja medelių sodinimo talką, kilo mintis prisidėti. Pasiūliau padovanoti pušelių“, – prisipažino kuklus vyriškis, ilgai įtikinėtas papasakoti apie savo pomėgį. Baigęs Klaipėdos universitetą, kur įgijo ekologo specialybę, Evaldas su tėvais apsigyveno Maciuičiuose, tačiau nepamiršo vietos Gargžduose, kurią vaikystėje parodė jo mokytoja. Kretingos medelyne jis nupirko 50 ūgtelėjusių pušelių, kurios Gargždų bendruomenės buvo pasodintos netoli gimnazijos. Nors sodinukai puikiai prigijo, ne visiems buvo lemta ilgai augti – dalį pušelių kažkas išlaužė. Tačiau dėl to Evaldas nesigraužia ir savo pomėgio sodinti medžius viešose erdvėse atsisakyti neketina.

Visą straipsnį skaitykite trečiadienio „Bangos“ 3 puslapyje.