2020 Liepos 16
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 25 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

Kietaširdžiai paskubėjo atsikratyti keturkojų bičiulių

Kietaširdžiai paskubėjo atsikratyti keturkojų bičiulių

Koronaviruso panikoje veistis visokiems gandams ir nepagrįstoms baimėms yra puikiausios sąlygos. Pasklidus nepatikrintai žiniai, kad užkrato nešiotojai gali būti ir naminiai gyvūnai, pastebėta, jog įvairiose vietose vis dažniau randami „pasiklydę“ šunys ar „niekieno“ katinai. Gyvūnų prieglaudose dar iki karantino taip pat pagausėjo įnamių, kurių žmonės atsikrato be jokio sąžinės graužimo. Tačiau mokslininkų tyrimai rodo, kad naminiai gyvūnai nėra užkrato platintojai.

Tik žmonių ryšys

Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos ir saugos agentūra paskelbė, kad naminiai gyvūnai ir gyvuliai neplatina koronaviruso COVID-19. Tokias išvadas mokslininkai pateikė išnagrinėję visus šiuo metu turimus mokslinius duomenis apie naująjį koronavirusą. Tokias pat išvadas patvirtino ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras ir kitos tarptautinės organizacijos, sakoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime.

Nors gyvūnai Kinijoje buvo galimas pirminis infekcijos šaltinis, tačiau dabar pagrindinis koronaviruso perdavimo būdas yra žmonių tarpusavio ryšys. COVID-19 tarp žmonių plinta daugiausia oro lašeliniu būdu – čiaudint, kosint ar iškvepiant. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad visi gyvūnai gali sirgti kitomis ligomis ir turėti mikrobų ar parazitų, dėl kurių žmonės gali susirgti, perspėja VMVT. Todėl po kontakto su gyvūnu, tvarkius jo pašarą, tualetą, atliekas ar pan. būtina nusiplauti rankas, reikėtų neleisti gyvūnams laižyti veido, jų nebučiuoti, nesidalinti maistu.

Per maistą nepernešama

Prancūzijos mokslininkai, išanalizavę koronaviruso genetinę struktūrą, teigia, kad taip pat mažai tikėtina, jog virusu nuo sergančio žmogaus galėtų užsikrėsti naminiai augintiniai ar kiti gyvūnai. Ekspertai atmetė ir galimybę virusą perduoti ar platinti per maistą, gautą iš užkrėsto gyvūno.

Mokslininkų nuomone, bet koks viruso pernešimas per maistą įmanomas tik tokiu atveju, jei pacientai ar virusu užkrėsti asmenys tą maistą užteršė jį tvarkydami ar ruošdami. Todėl atkreipiamas dėmesys, kad maisto gaminimas ir geros higienos praktikos laikymasis tvarkant ir ruošiant maistą yra pagrindinė veiksminga priemonė, užkertanti kelią užkrėtimui virusu. Šis virusas, kaip ir kiti koronavirusai, yra jautrus virimo temperatūrai. Todėl 4 minučių terminis apdorojimas 63 laipsnių temperatūroje gali sumažinti maisto produkto užteršimą 10 000 kartų.

Prieglaudos prašo paramos

Paskelbta informacija apie tai, kad naminiai gyvūnai nėra koronaviruso platintojai feisbuke pasidžiaugė viena „Bangos“ skaitytoja. Gyvūnų mylėtoja atvirai sugėdino kietaširdžius gyvūnėlių buvusius šeimininkus: „Labai gera ir reikalinga žinia. Dalinkimės ja visi. Tamsuoliai, o gal net ne iš neišmanymo, bet radę progą kai kurie žmonės paskubėjo be sąžinės graužaties atsikratyti savo gyvūnėliais.“

Lietuvoje gyvūnų globos įstaigos per karantiną sustabdė gyvūnų priėmimą. Prieglaudoms iškilo grėsmė, kaip išsilaikyti šiuo įtemptu ir neramiu laikotarpiu. Dauguma jų labai prašo geraširdžių žmonių palaikymo ir pagalbos gelbėjamiems gyvūnams. Reikia finansinės paramos sterilizacijoms, tyrimams, vaistams, skiepams, maistui, konservams, vitaminams, palutėms. Taip pat trūksta dezinfekcijos priemonių, respiratorių, vienkartinių pirštinių. Gyvūnų globos įstaigos kreipiasi į gyventojus su prašymu joms skirti 1,2% GPM už 2019 metus. „Jums tai nieko nekainuos, o prieglaudai ši parama gali būti vieninteliu gelbėjimosi šiaudu po karantino ir mūsų visų laukiančių sunkių išbandymų“, – rašoma vienos iš gyvūnų prieglaudos darbuotojų kreipimesi.

Parengė Vita VITAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.


Taip pat skaitykite:

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Gera, kur mes

Ką jau ką, o gražias…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook