Klaipėdos rajono prioritetai – švietimas ir infrastruktūra, iššūkis – keliai

Džiugina augantis gyventojų skaičius ir Savivaldybės biudžetas

Meras B. Markauskas Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį seniūnijose pristato ir rajono bendruomenėms. Jau vyko susitikimai su gyventojais Judrėnų, Endriejavo, Veiviržėnų, Vėžaičių ir kt. seniūnijose.
„Visi Klaipėdos rajone gyvenantys žmonės įneša savo dalelę į bendrą indėlį. Noriu padėkoti bendruomenėms, įstaigoms, socialiniams part­neriams, verslui, Savivaldybės administracijai, Tarybai ir visiems gyventojams už patarimus, siūlymus, palaikymą, pastabas ir bendravimą. Kiekvienas esame svarbus ir prisidedame prie augančio Klaipėdos rajono. Judame į priekį. Ir judame vis didesniais žingsniais“, – pristatydamas ataskaitą kalbėjo meras B. Markauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas Tarybai pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį, kuriame apžvelgiama Savivaldybės veikla, biudžeto vykdymo ataskaitos ir finansinės ataskaitos. 2023 m. ataskaitoje akcentuotas augantis biudžetas, švietimo plėtra, infrastruktūra. Meras ataskaitų rinkinį pristato ir susitikimuose su gyventojais seniūnijose.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba gegužės pabaigoje vykusiame Tarybos posėdyje vienbalsiai pritarė savivaldybės metinių ataskaitų rinkiniui. Su juo išsamiau galima susipažinti Klaipėdos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje.
Rajonas sparčiai juda į priekį
Tai jau penktoji rajono vadovo B. Markausko pateikta ataskaita: ketverius metus buvo teikiama kaip mero ataskaita, pasikeitus Savivaldos įstatymui – Savivaldybės ataskaita. Meras savo kreipimesi į Klaipėdos rajono gyventojus ir Tarybos narius teigė, kad 2023-iaisiais netrūko iššūkių, kartais ir nusivylimų, bet esminis tikslas nesikeitė – dirbti dėl žmonių ir žmonėms.
Meras pasidžiaugė augančiu Savivaldybės biudžetu, kuris pernai siekė 120,8 mln. eurų ir išaugo 10,9 mln. eurų. Jeigu palygintume su 2022 metais, tada biudžeto pajamos siekė 109,9 mln. eurų, tačiau, palyginti su 2021 m., jos išaugo net 25,3 mln. eurų. Tad praėjusių – 2023 metų – biudžetas augo, tačiau nebe taip sparčiai. Vis dėlto meras pažymėjo, kad kelerius metus augantis Savivaldybės biudžetas leido užtikrinti sklandų projektų tęstinumą, o jų mūsų rajone tik­rai netrūksta.
„Be abejonės, didžiausios mūsų investicijos yra į švietimą. Praėjusiais metais toliau plėtėme ugdymo įstaigų tinklą, gerinome mokinių ir mokytojų sąlygas, plėtojome mokyklų sporto bazes, – pristatė B. Markauskas. – Infrastruktūra – dar vienas mūsų prioritetas. Praėjusiais metais užbaigėme didžiulį projektą – Klaipėdos rajono apšvietimo sistemos modernizavimą. Na, o šiemet rajono apšvietimo sistemą plėsime.“
Meras pateikė informaciją, kad jau sudaryta sutartis su rangovu, tad rajone net 85 naujose gatvėse, kurių ilgis per 70-imt kilometrų, bus įrengta ne mažiau nei 2 000 naujų šviestuvų ir plėtra, kaip ir modernizacija, taip pat apims visą Klaipėdos rajoną. Ataskaitoje akcentuotas ir kelių būklės gerinimas, įskaitant ne tik asfaltuotus kelius, bet ir šaligatvius bei dviračių takus. „Visame Klaipėdos rajone yra vykdomi kelių rekonstrukcijos darbai, kurių vertė – beveik 23 mln. eurų, ir jie apima beveik visas seniūnijas“, – pasidžiaugė B. Markauskas. Jis aptarė ir rajono objektus – duris atvėrusią ir ilgai lauktą Gargždų autobusų stotį bei modernų kultūros, bendruomenės židinį – Endriejavo kultūros namus. Abiejų objektų statybos darbai strigo dėl rangovų kaltės. Šių metų didžiausias objektas – Gargždų daugiafunkcis sporto centras, kurio statybos vyksta sklandžiai, tad atidarymas planuojamas jau 2025 m.

Švietimo įstaigų plėtra rajone
Savivaldybės veiklos ataskaitoje nurodoma, kad rugsėjo pradžioje duris atvėrė naujausias modulinis darželis šalia Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos, kuriame ugdoma 130 vaikų. Pristatyti ir kiti projektai: projektuojamas darželis Mazūriškiuose, šiuo metu tas jau baigta daryti ir paskelbtas konkursas rangovo paieškai, kuris ir statys šią ugdymo įstaigą. Pradėtos Sendvario daugiafunkcio centro Trušeliuose, kur įsikurs darželis-mokykla, statybos, baigiamas statyti Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos priestatas, projektuojamas darželis Dercekliuose, pastatyta sporto salė Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinėje mokykloje, projektuojamas Ketvergių mokyklos priestatas. Tai atlieps vis augantį darželių poreikį rajone įsikuriančioms ar gyvenančioms šeimoms.
Taip pat modernizuota Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, ruošiamasi sporto aikštyno rekonstrukcijai, įsibėgėjo lopšelio-darželio „Saulutė“ rekonstrukcija, numatyti Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos pastato energinį efektyvumą didinantys darbai, rekonstruotas Gargždų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ Gobergiškės skyrius.
Klaipėdos rajone susiduriama su vietų darželiuose trūkumu, tad kai kurie Klaipėdos rajono darželinukai, moksleiviai mokosi Klaipėdos miesto ugdymo įstaigose arba rajono privačiuose darželiuose. Klaipėdos miesto darželiuose ugdomi 87 vaikai, mokyklose – 276. „Už rajono vaikų ugdymą miesto savivaldybei pervesta apie 276 tūkst. eurų. Dotacijomis už privačius darželius naudojosi 1 143 ugdytiniai. 843 vaikai lanko privačius darželius Klaipėdos rajone, o 300 – Klaipėdos mieste. Savivaldybei dotacijos atsiėjo 2 mln. 854 tūkst. eurų. Rajono teritorijoje įsteigti dar 2 nauji privatūs darželiai“, – ataskaitoje aprašomi pokyčiai švietimo srityje.
Ataskaitos skiltyje prie socialinio jautrumo paminėta, kad Savivaldybė antrus metus iš eilės kiekvienam Klaipėdos rajono naujagimiui skiria 300 eurų išmoką. O kiekvienam pirmokui Rugsėjo 1-ąją dovanojamas būtiniausių kanceliarinių priemonių krepšelis.
Dėmesys kelių infrastruktūrai
Savivaldybės veiklos ataskaitoje pažymima, kad Savivaldybė ir toliau skiria didelį finansavimą keliams, mat praėjusiais metais jis siekė apie 10 mln. eurų: „Vien per 2023-iuosius išasfaltuota apie 10 km kelių, o darbų buvo vykdoma už beveik 23 mln. eurų.“
Taip pat, kaip nurodoma ataskaitoje, Klaipėdos rajone modernizuotas visas apšvietimo tinklas. Seniūnijose pakeista apie 3 tūkstančiai šviestuvų, dar 1 tūkstantis pakabinta naujų.
Seniūnijose aktyviai vyksta ir infrastruktūros plėtra. Pasirašyta sutartis dėl Stonės ir Vėtrungių gatvių Sendvario seniūnijoje asfaltavimo, darbai jau prasidėjo. Jau yra ir rangovas Dovilų seniūnijoje esančiai Mažosios Lietuvos gatvei. Ataskaitoje pris­tatyta, kad baigtas projektuoti ir Priekulės seniūnijoje esantis Mickų kelias, tad ir čia laukia permainos. Štai Gargžduose baigiamas tvarkyti Lyros, Volungės ir Rasos gatvių kvartalas, pradėti darbai Saulažolių kvartale. Projektuojama Juodžemių gatvė Mazūriškių kaime, kur iškils naujas darželis, taip pat bus tvarkomos Jurgaičių ir Šilelių gatvės, einančios per Mazūriškių ir Klipščių kaimus, įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai.
Aptartas ir bendradarbiavimas su Lietuvos automobilių kelių direkcija (kuri nuo 2024 metų pasivadino „Via Lietuva“, – aut. past.), mat baigtas tvarkyti vienas pagrindinių įvažiavimų į Gargždų miestą – Kretingos Plento gatvė. Veiviržėnuose tvarkoma Laisvės gatvė.
Meras apgailestavo, kad dalis sutarčių, pavyzdžiui, Kretingalėje esančios Klaipėdos gatvės ar Sendvaryje – Ežero, greičiausiai artimiausiu metus nebus įgyvendintos: „Vyriausybė Automobilių kelių direkcijai neskiria užtektinai lėšų, todėl ji stabdo ir mūsų projektus.“
Atnaujinami kultūros objektai
Klestinti kultūra telkia rajono bendruomenę. Duris atvėrė Endriejavo kultūros namai su biblioteka, sutvarkyta ir aplinka, tad gyventojai gali džiaugtis renginiais tiek viduje, tiek lauke.
Pokyčių laukia ir Veiviržėnų kultūros centras, čia planuojama pastato renovacija ir miestelio aikštės sutvarkymo projektas.
Gargžduose naujomis spalvomis nušvito Jono Lankučio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus pastatas, suremontuoti ir atnaujinti bibliotekos filialai mažesnėse gyvenvietėse.
Štai Gargždų parke gyventojų akis džiugina ne tik žaliuojantis Minijos slėnis, bet ir skulptūrinė kompozicija kraštiečiui Mykolui Vaitkui atminti. Savivaldybės veiklos ataskaitoje akcentuojama, kad Paveldosauginiame savivaldybių indekse Klaipėdos rajonui skirta 5-oji vieta iš 60-ies. Tai tikrai pastebima, nes pradėti įvairūs kultūros paveldo projektai visame rajone.
Terpė sporto erdvėms
Klaipėdos rajonas gali pasigirti naujomis sporto, aktyvaus laisvalaikio erdvėmis gyventojams. Be Gargždų daugiafunkcio sporto centro, kuriame bus ne tik keturių 25 m ilgio takelių baseinas su SPA zona, sporto sale, gyventojai jau dabar gali vasarą leisti Gargžduose, Gamyklos g. 33, įrengtame uždarame teniso korte, Gargždų Minijos upės slėnyje įrengtoje 3×3 krepšinio aikštelėje, vaikų žaidimų aikštelėje, čia taip pat įrengti ir lauko treniruokliai.
Endriejave įrengta 3×3 krepšinio aikštelė, Kretingalėje įrengta krepšinio aikštelė su liejama danga, Priekulėje įrengtas 18 krepšių diskgolfo parkas, pakeista Gargždų miesto stadiono futbolo aikštės danga, Kretingalės pagrindinės mokyklos teritorijoje įrengta nauja universali sporto aikštelė.
Ataskaitoje pažymima, kad praėjusiais metais vietoje planuotų dviejų įrengtos keturios vaikų žaidimų aikštelės, visose Klaipėdos rajono seniūnijose įrengta mažųjų žaidimų aikštelių, dalis aikštelių papildytos naujais įrenginiais. Įrengta lauko ir vidaus treniruoklių, vykdyti esamų sporto objektų remonto ir priežiūros darbai, atlikti kiti numatyti įrengimo, atnaujinimo ir priežiūros darbai.
Atsinaujinanti energija ir aplinka
Dėmesys skiriamas ir aplinkai bei atsinaujinančiai energijai. Pernai duris atvėrė Gargždų autobusų stotis, o netolimoje ateityje kursuos tvarūs elekt­riniai autobusai. Vėžaičiuose ir Gargžduose įrengtos elekt­romobilių įkrovimo stotelės. Per ateinančius šešerius metus numatyta įrengti 32 įprastos ir didelės galios elektromobilių įkrovimo stoteles. Taip pat statomi 9 nutolę saulės parkai Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijai, Sporto centrui, Gargždų lopšeliams-darželiams „Naminukas“, „Saulutė“, „Ąžuoliukas“ ir „Gintarėlis“, Gargždų „Kranto“ progimnazijai ir „Minijos“ progimnazijai.
Svarbiausias metų darbas – suvaldyti biudžetą
„Banga“ Klaipėdos rajono mero teiravosi, kaip vertinamas praėjusių metų Savivaldybės darbas, koks atliktas projektas svarbiausias rajono gyventojams.
Meras B. Markauskas teigė, kad iš esmės buvo įgyvendinta viskas, kas pradėta. Pasak mero, toliau plečiamas asfaltuotų kelių tinklas, išasfaltuota net 10 papildomų kilometrų. „Įvairius darbus būtų galima vardyti ir vardyti, tačiau turbūt geriausiai viską atspindi skaičiai. Vien įvairių projektų – Gargždų ir Sendvario daugiafunkciai, darželiai Mazūriškiuose, Dercekliuose, priestatas Priekulėje ir kitų projektų vykdoma už daugiau nei 90 milijonų eurų, kelių tvarkymo darbų – už daugiau kaip 26 milijonų. Tai išties didžiulės darbų apimtys, rodančios, kad rajonas nestovi vietoje. Ne tik auga, bet ir vis geriau prisitaiko prie čia gyvenančių žmonių poreikių“, – akcentavo meras. Anot jo, didžiausias šių metų darbas – suvaldyti biudžetą: „Tas būtina, kad nestotų darbai ir suplanuoti projektai būtų įgyvendinti. Čia – didžiausia ir svarbiausia šių metų užduotis.“
Gyventojams rūpi keliai
Meras Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį seniūnijose pristato ir rajono bendruomenėms. Jau vyko susitikimai su gyventojais Judrėnų, Endriejavo, Veiviržėnų, Vėžaičių ir kt. seniūnijose.
„Banga“ teiravosi, kokie svarbiausi klausimai jaudina gyventojus, kokias problemas jie išsako. B. Markauskas komentavo, kad labiausiai jaudinantys gyventojus klausimai – dėl geresnės infrastruktūros, o didžiausia problema – „Via Lietuva“ (buvusios LAKD) valdomi keliai. „Visi per gyvenvietes einantys keliai yra būtent šios valstybės įmonės ir ne vieneri metai čia nesulaukiama jokių pokyčių. Nėra nei šaligatvių, nei apšvietimo, nei kokybiško asfalto. Daugybę kartų esame susitikę su „Via Lietuva“ vadovais. Vis rodome, kalbame apie problemas, kad situacija bent kiek pasikeistų, tačiau įmonė atsako, kad trūksta finansavimo. Jis per pastaruosius keletą metų visai nedidėjo, nors darbų kainos augo, tad už tuos pačius pinigus galima padaryti vis mažiau. Ir kai matome, kad automagistralė Klaipėda–Kaunas vis labiau prastėja ir važiavimas pirmąja juosta labiau primena važiavimą žvyrkeliu, o ne vienu pagrindiniu šalies kelių, tai supranti, kad mūsų rajono valstybės keliai „Via Lietuvai“ mažiausiai rūpi. Ši problema bus išspręsta tik tuomet, kai valstybė susivoks, jog privalo didinti finansavimą keliams, nes kasmet jų būklė tik blogėja, o prastėjant jiems, mažėja ir mūsų, kaip valstybės, patrauklumas“, – nuomonę išsakė meras.


Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinyje pristatytas gyventojų skaičius, biudžeto pajamos, Savivaldybės veikla. Ryškiai matomas ir toliau augantis Klaipėdos rajono gyventojų skaičius. 2022 metų ataskaitoje pateikta, kad, palyginti su 2021 m., gyventojų skaičius išaugo 3 500 žmonių, o šiemet šis šuolis dar didesnis – rajonas išaugo 3 825 gyventojais ir siekia 74 405.


Per 2023 metus Savivaldybėje užregistruoti 1 724 mero potvarkiai, meras gavo 446 gyventojų prašymus, o iš įstaigų, įmonių gauti 2 322 raštai. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba dalyvavo 13 posėdžių ir 1 neeiliniame posėdyje, svarstė 454 sprendimų projektus ir išklausė 32 informacijas. Iš viso priimti 438 sprendimai.


2024 m. sausio 1 d. Savivaldybėje, įskaitant ir seniūnijų darbuotojus, dirbo 310 darbuotojų. Savivaldybėje taikoma LEAN metodika, projektinis valdymas.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių