Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės Rasos Petrauskienės 2017 m. veiklos ataskaita

2017-aisiais trečius metus atsakingai atstovavau Klaipėdos rajono savivaldybės rinkėjams Taryboje, į kurią esu deleguota kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė. Dalyvavau visuose dvylikoje Tarybos posėdžių, taip pat atsakingai ėjau Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės pareigas, dalyvavau visuose komiteto posėdžiuose. Juose apsvarstėme 415 klausimų, gavome 53 darbui reikšmingas informacijas iš įvairių institucijų ir įstaigų.

Džiaugiuosi, kad komiteto narius pavyko suburti atsakingam darbui ir požiūriui. Vienas itin opių svarstytų klausimų – smurto prevencija Klaipėdos rajono mokykloje. Problemos aktualumas išryškėjo po pasikartojusių smurto atvejų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje, todėl kartu su švietimo, policijos ir tėvų atstovais esame inicijavę Savivaldybės raštišką kreipimąsi į LR švietimo ir mokslo ministeriją. Tikiuosi, kad Administracija šį Komiteto sprendimą gerbs ir įgyvendins.

Ypatingą įdirbį pavyko padaryti inicijuojant rajono Kultūros kaitos analizės ir kultūros strategijos rengimą. Šis dokumentas bus ypač svarbus planuojant tolimesnę (2018–2028 metų) rajono kultūros politiką ir vystymo kryptis. Daug metų Klaipėdos rajone kultūrai buvo skiriama itin daug dėmesio ir lėšų, tačiau ilgainiui išryškėjo nuoseklios plėtros spragos: kultūros įstaigose sąlygos veiklai yra labai netolygios, o kai kurie kultūros namai renovuoti neatsižvelgiant į itin kuklų saviveiklos kolektyvų skaičių, mažą gyventojų (o tuo pačiu – potencialių žiūrovų) skaičių. Turime įstaigų, kurios brangiai modernizuotos ES lėšomis, tačiau neveikia dėl rangos nesklandumų ar menko susidomėjimo – pavyzdžiui, ribojasi su didmiesčiais, kur rajono gyventojai renkasi aukštos kokybės pramogas, o ne vietos kultūros namų veiklą. Tokie pavyzdžiai įpareigoja Tarybą taisyti per ilgus metus nusistovėjusią praktiką, kai lėšos skirstomos tik teritoriniu principu („vieniems jau davėme, dabar duosime kitiems“). Kultūros strategija turi būti orientuota į šiuolaikinį vartotoją, kokybę ir į gyventojų poreikius. Itin svarbu, kad detali kultūros analizė atsakytų į daugelį ginčytinų klausimų dėl kultūros paslaugų teikėjų tinklo, pačių paslaugų kokybės ir racionalaus ekonomiškai pagrįsto biudžeto lėšų naudojimo. Būtent toks poreikis išryškėjo trejus metus dirbant Komitete.

Minima strategija bus nedelsiant pradėta ruošti, dokumento rengimą turi inicijuoti Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius.

Dirbdama valdančiojoje daugumoje 2015–2017 metais ir atstovaudama TS-LKD, beveik 60 valandų intensyviai dirbau įvairiose darbo grupėse ir komisijose, į kurias esu deleguota:

• VšĮ „Gargždų futbolas“ valdyba;

• Strateginio planavimo komisija;

• Jaunimo reikalų taryba;

• Narkotikų kontrolės komisija;

• Gargždų ligoninės stebėtojų taryba;

• Administracijos direktoriaus sudarytos ir kitos tikslinės darbo grupės.

Ypač daug dėmesio skyriau tiesioginiam bendravimui su gyventojais, dalyvavau renginiuose, susirinkimuose, taip pat – parodose, kuriose buvo reprezentuojamas rajonas. Šioms veikloms skiriamo laiko neskaičiuoju ir tai daryti skatinu kitus Tarybos narius.

2018 m. gegužę pasikeitus valdančiajai daugumai ir TS-LKD frakcijai perėjus dirbti į opoziciją, ir toliau atsakingai dirbsiu rinkėjų bei rajono labui. Ypatingą dėmesį skirsiu kultūros, švietimo ir sporto klausimams, išskirtinai – Kultūros strategijos rengimo procedūroms ir įgyvendinimui.