2019 Rugpjūčio 25
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 25 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

Kraujo donorai dovanoja gyvenimą

Asociatyvi nuotr.

Kovo 4 dieną, pirmadienį, Gargždų kultūros centre būti kraujo donorais kvietė Nacionalinis kraujo centras. Kartu su „Jaunimo erdvės“ korespondentu Robertu Maciumi nutarėme prie šios akcijos prisijungti.

Mums tai buvo pirmas kartas, tačiau tikrai ne paskutinis. Procesas gan greitas ir visiškai neskausmingas: užpildėme paraišką, mūsų duomenis įvedė į donorų sistemą, nustatė kraujo grupę. Po itin trumpos gydytojo apžiūros išsirinkome dovanėlę ir tada jau galėjome duoti kraujo.

Procedūra užtrunka nuo šešių iki penkiolikos minučių, kuo stebėjausi, nes maniau, kad visa tai truks daug ilgiau. Toks kilnus darbas užima mažiau nei pusę pietų pertraukos, tad kiekvienas galėjo ateiti ir tapti kraujo donoru. Vis dėlto gyventojai rinkosi vangiai – be mūsų, atėjo tik vienas vyriškas, vėliau dar trys gimnazistės. Nustebau, juk senam žmogui per gatvę pereiti padedame, o kažkam išgelbėti gyvybės nepasiryžtame.

Dar ilgai po kraujo davimo procedūros mąsčiau, kodėl žmonės taip atsainiai žvelgia į tokį didvyrišką poelgį? Jau nuo 16 metų laukiau pilnametystės, jog galėčiau kam nors neatlygintinai padėti. Tai išties nesunkus darbas, tad kas gąsdina visuomenę? Kraujo kūnelius organizmas gamina toliau, o jei žmogus sveikas, dažniausiai jokių pašalinių potyrių nėra. Manau, jog tai yra didelė garbė, ta galimybė prisidėti prie asmens geresnės gyvenimo kokybės, nesvarbu, sutiksiu jį kada nors ar ne. Išgelbėti gyvybę juk taip garbinga! Gyvybė – itin trapus dalykas. Kai kurie kraujo donorais tampa tik tada, kai patiems to prireikia. Kodėl? Kodėl nesiimame iniciatyvos dabar, o laukiame, kol nutiks nelaimė? Gi galia suteikti žmogui geresnį gyvenimą tokia stipri, ji veda mus į priekį, todėl tokie neatlygintini kraujo donorai vadinami didvyriais, nes jie nelaukia, kol užklups sunkumai ir reikės pagalbos, o patys ištiesia kilnią ranką kitam. Tokia ir yra donorystės esmė – dovana tiek mums, tiek stebuklo laukiančiam žmogui...

Gabrielė ČIUNKAITĖ


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Pasirinkimai

Šiandien „Bangoje“ pasakojame istoriją apie priekuliškio žandaro Emilio Josuttis šeimos likimą. Po daugiau nei septyniasdešimties metų savo buvusių namų Priekulėje…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar Rugsėjo 1- oji Jums yra naujos išlaidos?