Kukuliškių piliakalnyje – sėkmingos gintaro pilies radybos

Džiugios žinios Klaipėdos rajone – Kukuliškių kaime aptiktas antrasis pajūrio piliakalnis, apdovanojęs 6,5 kg įvairių radinių. Visuomenei pristačius gintaro gabalus, keramiką, akmens grūstuves ir atlikus galutinius tyrimus, „laimikiai“ keliaus į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų.

Kasinėjo 3 metus

Pirmosiomis žiniomis feisbuke džiugiai pasidalino Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai. „Galima moksliškai patvirtinti, kad Kukuliškių kaime atrastoje bronzos amžiaus gyvenvietėje ant kalvos, kitaip dar vadinamame piliakalnyje, gintaras buvo labai svarbi gyvenimo dalis, galbūt motyvas kurtis atšiauriame pajūryje“, – rašoma pranešime.

Kaip „Bangai“ pasakojo Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis, 2017 metais biologas Darius Stončius nagrinėdamas žemėlapius įtarė, kad Kukuliškiuose gali būti piliakalnis. „Atvykęs į vietą jis paviršiuje rado krūvą radinių – keramikos šukių, gintaro gabaliukų ir kt. Buvo identifikuota vieta ir atrastas antrasis piliakalnis Lietuvos pajūryje – iki šiol vienintelis buvo Birutės kalnas“, – įspūdžiais dalinosi specialistas.

Tuomet Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos tyrimų instituto mokslininkai, archeologai, dr. Miglė Urbonaitė-Ubė ir dr. Edvinas Ubis pradėjo kasinėjimus. „Atlikus pirmąją perkasą aptikti sienos likučiai, ugniakuras“, – apie sėkmingas archeologines radybas pasakojo E. Paplauskis. Kiek vėliau tyrimo metu rasta sėklų, kaulų, žiedadulkių.

Nustatė radinių amžių

Darbuotojas pastebėjo, kad šalia aptikta ir kitokių įdomių kultūrų – lęšių. „Tai archeologiškai reikšmingi radiniai, nes kalba apie kultūrų sąsajas, kadangi jie gali būti ir atvežtiniai dalykai. Jeigu gintaro tiek išliko, vadinasi, jis buvo aktyviai naudojamas, jo buvo daug“, – minėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos vyr. ekologas pridėdamas, kad gyventojai galbūt dalyvavo ir Gintaro kelio prekyboje.

Gali būti keliama hipotezė, kad pajūryje įsikūrė gyventojai tam, kad rinktų gintarą. „Sunku archeologams paaiškinti, kodėl nesirinkti paupiai, užuovėjos, vietovės tarp miškų, kur yra saugu, šilta, geresnis klimatas, taip pat vyrauja gyvulininkystė, žemdirbystė“, – akcentavo vyr. ekologas.

Nustatant amžių atliktas datavimas radiokarboniniu metodu – koks anglies kiekis suyra, kurį sukaupė medis, pagal tai gana tiksliai galima nustatyti laikmetį. „Tai maždaug VIII–V a. pr. Kr. Jeigu analizuotume antiką, tai yra Trojos laikai, Europoje tai – Bronzos amžius“, – teigė E. Paplauskis.

Skyrė lėšų tyrimams

Klaipėdos rajono savivaldybė finansavo tyrimus, nes tai unikalus valstybinio masto radinys. Iš strateginio veiklos plano Kultūros paveldo puoselėjimo ir kultūros paslaugų plėtros programos priemonės „Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos veiklos organizavimas ir Europos paveldo dienų organizavimas“ Pajūrio regioninio parko direkcijai buvo skirti 7 000 eurų Kukuliškių piliakalnio archeologiniams tyrimams atlikti.

Po archeologinio pristatymo visuomenei, žurnalistams parodytų radinių pačiupinėti nebebus galimybės, nes jie vėliau atguls į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondus.

Viliamasi, kad tai taps lankytinu objektu Klaipėdos rajone, nes pagal vertę, unikalumą jam lygių nebus.

Robertas MACIUS


Taip pat skaitykite:

Justas Ruškys: Gargždai išsineria iš podukros rūbo
Muziejuje – kelionė dramatiškais partizanų takais
Gargždų gimtadienyje – automobilių paroda
Pašto kasdienybė: nuo keistų dėžučių iki laukiančių skaitytojų
Koronavirusas iš rajono dar neatsitraukė:  išlikite budrūs, atlikite testus
Medis – ne skelbimų lenta
Girkališkė į šventę atėjo su Cibute
Gargždų autobusų stotis stebins cilindro forma

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Supratimo: žmogui ir paukščiui

Ryšys su gamtos pasauliu mums…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook