Laikas dirvos kalkinimo darbams

Nuėmę derlių turime laiko, kai galime pasirūpinti dirvos kokybės gerinimu. Efektyviausias dirvos gerinimo būdas – kalkinimas, dirvos pH būklės neutralizavimas. Kalkinimas padeda sumažinti dirvos rūgštumą, pagerėja augalams reikalingų maisto medžiagų įsisavinimas, pastebimi didesni derlingumai ir geresni kokybiniai parametrai. Kuo palankesnė dirvos terpė, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti auginant žemės ūkio produkciją. Deja, dauguma Lietuvos dirvų yra nualintos ir linkusios rūgštėti, todėl reikalinga kreipti didesnį dėmesį į dirvos kokybės gerinimą atliekant kalkinimo darbus. Tam pats tinkamiausias laikas yra po derliaus nuėmimo, ruošiant dirvą naujam sezonui. Darbus vykdyti efektinga ir patogu naudojant granuliuotas kalkes, neutralizuojančias dirvos pH būklę.

Kodėl rūgštėja dirvos?

Iki 1990 m. Lietuvoje vyko intensyvūs kalkinimo darbai, vėliau juos visiškai nutraukus rūpinimasis dirvų pH buvo pamirštas, ilgus metus intensyviai ūkininkaujant dirvos nusialino ir ėmė rūgštėti. Dėl besikeičiančio klimato, antropogeninių veiksnių nuolatos vyksta rūgštėjimo procesai, kurie lemia dirvožemio našumo mažėjimą, blogėja jo fizikinės, cheminės ir biologinės savybės. Dėl šių priežasčių sumažėja žemės ūkio augalų produktyvumas ir iš esmės pablogėja derliaus kokybė bei kiekis. Šie veiksniai neigiamai veikia augalus, nes jie negali įsisavinti reikalingų maisto medžiagų, trąšos naudojamos neefektyviai. Todėl, norėdami sukurti kuo palankesnes sąlygas užauginti maksimalų derlių, privalome rūpintis dirvos rūgštumu ir jį kontroliuoti kalkindami dirvas.

Rūgščios dirvos požymiai

„Kad dirva yra linkusi rūgštėti, mums gali sufleruoti rūgščių dirvų indikatoriai – dirvinis asiūklis, vienmetė klestenė, siauralapė rūgštynė, dirvinis kežys, samanos, svėrė ir kitos rūgščią dirvą mėgstančios piktžolės. Prasidėjus augalų vegetacijai galima matyti, kaip augalai reaguoja į dirvos terpę: jeigu dirva yra linkusi į rūgštėjimą, pastebimi netolygiai augantys pasėliai, augalų ligų plitimas, pageltę plotai. Šie ženklai patvirtina, kad dirvos kalkinimas yra būtinas“, – teigia UAB „Imlitex Agro“ produktistė-agronomė A. Veverskytė, atsakinga už kalkių tiekimą Lietuvoje. Tikslų dirvožemio pH galima nustatyti dirvožemių agrocheminiais tyrimais laboratorijose arba naudojant specialius pH matuoklius. Pagal gautus duomenis apsiskaičiuojamas reikalingas kalkinimo kiekis ir normos, reikalingos optimaliai dirvos būklei.

Kalkinimo nauda akivaizdi

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkų sudarytas Lietuvos sąlygiškai rūgščių (pH ≤ 5,5) dirvožemių žemėlapis parodo, jog didelė dalis rūgščių dirvų yra Vakarinėje ir Rytinėje Lietuvos dalyse. Pakalkinus dirvą pH būklė pagerinama keleriems metams ir jose galima pasiekti ženkliai didesnius derlingumus. Priedai prie derliaus gali siekti net 0,5–1,5 t/ha. Mokslininkų duomenys ir ūkių praktika rodo, kad, padidinus pH rodiklį 0,5 balais, javų derlingumas gali padidėti 1,0–1,5 t/ha, žieminių rapsų – 0,7–1,0 t/ha, pupinių augalų – 1,5–2,0 t/ha. Todėl kalkinimo nauda galima neabejoti žinant, kad tai ilgalaikis ir efektyvus dirvos gerinimo būdas.

Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, rūgščių dirvų šalyje esama per 840 tūkst. ha ir iš jų apie 30 proc. yra stipriai / vidutiniškai rūgščios. Tokios dirvos vis mažiau tinka augalininkystės veiklai. Prognozuojama, kad jų nekalkinant, iki 2020 metų rūgščių dirvų plotai padidės iki 1 mln. ha.

Žemdirbiai dar neįvertina, jog rūgštėjant dirvoms prastėja ekonominė žemės vertė, kartais negrįžtamai pažeidžiama ekosistemos pusiausvyra, o derliaus netektys dažnai siejamos su gamtos ar augalų veislių poreikiais. Paskutiniai LAMMC filialo mokslininkų tyrimai tvirtina, kad kalkinimas yra ne vienkartinis, o nuolatinis darbas. Dirvožemio rūgštėjimą skatina daugelis veiksnių, todėl pH rodikliai greitai grįžta į buvusį lygį. Po 5–10 metų dirvožemyje ženkliai padidėja augalams labai toksiško judraus aliuminio kiekiai. Nuo šių faktorių priklauso augalų gebėjimas pasisavinti azotą, kalį ir fosforą. Verta žinoti, kad, esant dirvos rūgštingumui pH 6,5–7, minėtų maisto medžiagų įsisavinimas yra šimtaprocentinis, augaluose padidėja baltymingumas ir krakmolingumas.

OXYFERTIL – efektyvus sprendimas

OXYFERTIL granuliuotos kalkės – labai aktyvi ir greitą rezultatą duodanti oksidinė kalkių forma, išgaunama deginant kalkakmenį. Oksidinės kalkių formos išskirtinumas tas, jog ji dvigubai aktyvesnė ir efektyvesnė dėl didelio kalcio oksido (ne mažiau kaip 90 proc.) kiekio sudėtyje. Panaudojus šias kalkes, dirvos rūgštumo mažėjimas itin spartus ir derlius padidėja jau pirmaisiais panaudojimo metais. Oksidinėse kalkėse nėra magnio, sudėtyje nedideliais kiekiais yra natūralios kilmės mikroelementų.

Kalkės OXYFERTIL tinka visų tipų dirvoms kalkinti bei jų kokybei gerinti. Rekomenduojame nuėmus derlių ant ražienų išbarstyti ir įterpti į dirvą nuo 300 kg iki 1,5 t/ha, priklausomai nuo dirvos pH vertės ir tipo. Pavasarį tuos pačius kiekius galima įterpti į dirvą prieš sėją. „Kalkinimo darbus geriausia atlikti esant sausam orui, išbarsčius ir įterpus, patartina dvi savaites palaukti ir tik tuomet sėti augalus. Dėl jų didelio aktyvumo šios kalkių rūšies barstyti ant augalų negalima“, – teigia Audrius Jakutis, UAB „Imlitex Agro“ trąšų grupės vadovas.

Siekiant įrodyti kalkių OXYFERTYL gebėjimą mažinti dirvožemio rūgštumą ir tuo pačiu derliaus didėjimą, 2014–2015 metais LAMMC Elmininkų bandymų stotyje mūsų įmonės užsakymu buvo atlikti bandymai. Atlikus agrochemines dirvožemio analizes, nustatyta, kad vidutiniškai turtingo priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemio pH buvo 3,9–4,4; humuso kiekis siekė 1,40–1,75 proc. Kalkinės medžiagos buvo išbarstytos 2014 metų spalio 9 d. po 1,0 ir 1,5 t/ha bei įterptos dirvą apariant. Nuėmus vasarinių kviečių `Vanek` derlių, dirvožemio tyrimai atlikti pakartotinai. Nustatyta, jog kalkių norma 1 t/ha dirvožemio pH padidino nuo 4,2 iki 4,3, o pakalkinus 1,5 t/ha pH pakito nuo 4,2 iki 4,8.

Prieš kalkinimą grūdų derlingumas buvo 2,72 t/ha. Pakalkinus 1,5 t/ha, vasarinių kviečių derlius priedas siekė 33,9 proc. ir siekė 3,64 t/ ha; pakalkinus 1 t/ha, derlius padidėjo 27,6 proc. ir siekė 3,47 t/ha.

OXYFERTYL kalkės granuliuotos 3–7 mm dydžio, todėl mažiau dulka ir jas lengva išbarstyti trąšų barstytuvu. Didelis CaO kiekis užtikrina sparčią reakciją dirvoje: pH keičiasi ir derlius padidėja jau pirmaisiais metais. Produkto pakuotė – 1 t didmaišiai.

„Rolgran Extra“ – didelis kalcio karbonato kiekis

Taip pat ūkiams, kurie užsiima ekologine augalininkyste, patariame kalkinimo darbams naudoti karbonatinę kalkių trąšą „Rolgran Extra“ (CaCO3). CaO – min. 50%. Kalkės yra 100% natūralios kilmės, tai patvirtinta Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Šis produktas skirtas visų tipų dirvų, ypač lengvų, rūgštingumui neutralizuoti bei kokybei gerinti. Gali būti naudojamos tiek įterpiant į dirvą, tiek ant augalų. Granuliuotos kalkės mažiau dulka, todėl jas lengva išbarstyti trąšų barstytuvu. Efektas jaučiamas jau antrais metais po panaudojimo. Gaminamos iš atrinkto kalkakmenio jį smulkiai sumalant (smulkios, mikroninės dalelės lemia greitesnį produkto veikimą), atsijojant ir pagaminant granules. Granulių dydis 2–6 mm, tiekiamas didmaišiais po 500 kg.

Svarbu žinoti

Kalkinėms medžiagoms labai svarbu geras įterpimas ir sumaišymas su dirva. Labai svarbu kuo vienodžiau paskleisti kalkes ant dirvos paviršiaus. Geriausia įterpti į dirvą naudojant frezavimą, lėkščiuojant arba kultivuojant. Nepatartina giliai užarti. Kalkinimo darbus tikslinga atlikti pavasarį prieš sėją ir iš rudens.

Produktai yra sertifikuoti, puikios kokybinės sudėties, nuo 2014 naudojami Lietuvos ūkiuose. Kalkės granuliuotos, jas patogu išbarstyti trąšų barstytuvu, tiksliomis normomis ir vienodžiau paskleisti ant dirvos paviršiaus. Gamintojas – pasaulinis kalkių lyderis įmonių grupė LHOIST, kuriai Lietuvoje atstovauja ir ūkininkams tiekia įmonė UAB „Imlitex Agro“.

Papildomos informacijos ir savo regiono vadybininką galite rasti puslapyje www.kalkes.lt

Konsultacijos kalkinimo klausimais tel. 8 691 02147.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

8 700 55 400

Skaičiai pavadinime nereiškia nei…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar žinote, jog nuo sekmadienio – žiemos laikas?