Nelaimė

Gargždiškė trokšta atstatyti sūnaus sudegintą namą

Praėjusį ketvirtadienį Gargžduose, Pušų gatvėje, supleškėjo gyvenamasis namas ir jame buvęs turtas. Policija sulaikė padegimu įtariamą šeimininkės Birutės Kiaulakienės sūnų Darių. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Gargždiškė, skaudžiai išgyvenanti dėl šio įvykio, pasiryžusi atstatyti savo gimtąjį namą, tačiau jai reikia pagalbos.

Skaudus sugrįžimas

Praėjusį ketvirtadienį, kai atskubėję gargždiškiai baisėdamiesi stebėjo Pušų gatvėje liepsnų niokojamą medinį namą, o jas malšino ugniagesiai, pastato šeimininkė B. Kiaulakienė nelaimės nenujautė. Prieš porą mėnesių išvykusi į Vokietiją, ji laikinai gyveno pas draugę. Namą prižiūrėjo buvusi marti Rita. Šeštadienį netikėtai ant slenksčio išvydo iš Kauno atvykusią dukrą Eglę, kuri pirmiausia ištarė: „Mama, niekas nemirė.“ Ir tuomet sveikatos problemų turinti moteris sužinojo, kad išpuoselėtą gimtąjį namą Gargžduose sudeginęs sūnus Darius, kuris 11 metų praleido įkalinimo įstaigoje – atliko bausmę už dalyvavimą nužudyme, ir trečius metus gyveno laisvėje, tačiau ne jos būste. Mama bijojo sūnaus, kuris, anot jos, ne tik tyčiojosi, bet ir grasino užmušiąs, todėl savo namuose gyveno užsirakinusi duris. Ji prisipažino, kad į Vokietiją išvykusi ieškodama ramybės.

B. Kiaulakienė guodėsi, kad dėl sudėtingo sūnaus elgesio problemų turėjusi nuo jo paauglystės. Tuomet jis pirmą kartą už piktadarystę pakliuvo policijai. Penkiolikmetis pirmą kartą pasigėrė „iki žemės graibymo“ ir visam gyvenimui tapo priklausomas nuo alkoholio – nei gydymas, nei kodavimas nepadėjo. „Iki šiol aš jam galėjau atleisti, bet dabar“… – sunkiai ištarė dvigubos nelaimės prislėgta gargždiškė.

Namus galima atstatyti, o pataisyti sūnų?..

Uždegė iš keršto

Ji neslėpė, koks sunkus buvęs sugrįžimas į gimtinę. Palikusi jaukius, gražiai sutvarkytus namus, išpuoselėtą aplinką, B. Kiaulakienė rado sielą draskančią gaisravietę – išdegusias sienas ir krūvą nuodėgulių. Nei ant ko atsigulti, nei ką pasikloti, nei kur pavalgyti… Namą ir visą turtą prarijo ugnis. Tačiau moteris liūdnai prisipažino, jog dvigubai skaudesnis praradimas, nes namus sąmoningai uždegė sūnus. Moteris sakė, kad pasąmonėje kirbėjusi mintis, jog jis gali netyčia girtas uždegti daržinę, bet kad padegtų namus…

„Darius parodė policijos pareigūnams, kur radęs senų aliejinių dažų, kuriuos papylė terasoje ant minkštasuolio ir padegęs nuėjo švęsti. Net stovėjusio vyno butelio nepaėmė. Jis uždegė iš keršto“, – kalbėjo namų netekusi gargždiškė.

Taigi gaisro židinys – terasoje, kuri buvo papuošta medinėmis užuolaidomis. Liepsnos persimetė į artimiausią kambarį, kuriame buvusi sukaupta turtinga bibliotekėlė. Birutė pasakojo negailėjusi pinigų naujoms knygoms įsigyti, todėl labai apgailestaujanti ir dėl jų praradimo – apdegusios, sulietos vandeniu. Mediniame name liepsnos įsišėlo beregint, ir ugniagesiams buvo sunku jas sutramdyti. Ugnis nepalietė tik kai kurių kampelių: laiptinės, vonios kambarėlio, verandos, svečių kambarėlio, nesudegė šaldytuvas, du šaldikliai.

Nebuvo apdraudusi

B. Kiaulakienė, žvelgdama į gaisro suniokotą pastatą, šalia kurio buvusio gėlyno vietoje pasistačiusi giminaičių dovanotą palapinę, sakė dar negalinti patikėti tuo, kas įvyko. Nei namo, nei turto nebuvo apdraudusi. „Namas medinis, šalia tokia pat sena daržinė – pagalbinės patalpos, todėl draudikai prašė didžiulės pinigų sumos, kurios aš negalėjau sumokėti. Žinoma, jeigu būčiau žinojusi, kad taip įvyks“… – sunkiai rinko žodžius gargždiškė. Ir prisipažino, jog didžiausias troškimas – atstatyti namą: turėti pastogę sau, anūkui Donatui, Dariaus sūnui, kurį užaugino, taip pat dukrai Eglei. – Kai kas siūlo nugriauti pastato likučius, tačiau man brangūs šie prosenelių namai, su jais susiję sentimentai, todėl su dukra norime išsaugoti bent kai kuriuos autentiškus kampelius.“

B. Kiaulakienė pasakojo, kad prieš dešimtmetį su vyru rekonstravę namą. Jis jau amžinybėje. „Praėjusį rugsėjį suruošiau mirties metines, į kurias susirinko visa giminė tarsi nujausdama, kad čia paskutinį kartą“, – kalbėjo ji.

Namų netekusi gargždiškė pasakojo, kad senieji kaimynai užjautė dėl nelaimės, siūlė apsigyventi ir, jos nuostabai, operatyviai surinko pinigų, už kuriuos galėjo nusipirkti gyvenamąjį vagonėlį. Toks kaimyniškumas sujaudino Birutę.

„Iš Gargždų seniūnijos atsiuntė darbininkų sutvarkyti nuodėgulius“, – sakė B. Kiaulakienė, Gargždų bendruomenės valdybos narė. Beje, medikės profesiją turinti gargždiškė daug pastangų dėjo išsaugant Gargždų ligoninę.

Nuo gaisro nukentėjusiajai reikia pagalbos – pinigėlių atstatyti namui. Giliai tikinti moteris būtų dėkinga už kiekvieną litą. O juk kadaise Lietuvoje lankęsis Šventasis tėvas Jonas Paulius II pasakė, jog dovanojamos dovanos grįžta…

Virginija LAPIENĖ