Nežinau, kaip vertinti, bet širdyje gera ir lengva
Šalies spauda mirga daugeliu straipsnių apie ginčą tarp Ramūno Karbauskio ir Viktoro Pranckiečio. Atrodo, kad jis lyg ir pasibaigė. Kaip ten bebūtų, bet širdyje gera ir lengva, kad Lietuvos Respublikos Seimas netapo vieno žmogaus „uabininko“ nuosavybe. Kuklus žemės ūkio mokslų profesorius rimtai pasipriešino savo buvusiam studentui oligarchui. Savo abejones išdėsčiau kolegai pedagogui iš Klaipėdos miesto.
– Albinai, neminėk nei mano pavardės, nei vardo, bet tu kaip aš džiaukis gyvenimu. Ar čia Jonas ar Petras valdžioje? Mes abu toli nuo jų. Vargu ar kiek jie prisidės eurais prie varganos mūsų pensijos.
– Sutinku, jog nuo mūsų niekas nepriklauso. Ar krepšinio komandos „Žalgiris“ su „Neptūnu“ laimi ar pralaimi. Tačiau sutik, kolega, kai laimi, gera širdyje, o kai pralaimi, nelieka to jausmo. Atrodo, kad kažkas iš šalies šlapiu skuduru uždrožė per veidą. O čia šaunu, kad kultūringas, dar politikos vingrybių nesugadintas profesorius metė rimtą iššūkį tokiam „tijūnui Pričkui“, sėdinčiam atokioje Seimo salės vietoje ir laikančiam botagą, kurio labiausiai išsigando Seimo narė Agnė Širinskienė. Tik vienas lemtingas žingsnis, kad Lietuvoje vėl atgimtų rusiško pavyzdžio asmenybės kultas, ir partijų vadukai grotų pirmu smuiku. Šaunuolis profesorius, kuris taip atkakliai pasipriešino, ir bus rimta pamoka įvairių partijų lyderiams.
Albinas KLIZAS
Publicistas, buvęs pedagogas
