Partizanų vado ištikimybės ir jo išdavystės kaina. Atmink tą laiką!
Veiviržėnų seniūnijos Šarkiškių miškelyje gegužės 13 d. prie paminklinės Švč. Mergelės Marijos skulptūros žuvusiems partizanams atminti rengiama partizanų, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena „Atmink tą laiką!“ Po šv. Mišių bus paminėtos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo metais. Dalyvauti iškilmėse pakviesta vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Vienybės dienos iškilmių iniciatoriai – Švėkšnos bažnyčios klebonas dekanas Saulius Venckus, Gargždų bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo tarybos narys, Gargždų miesto garbės pilietis Česlovas Tarvydas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų apygardų vadais 1949 m. vasario 16 d. Prisikėlimo apygardos teritorijoje Minaičių kaime (Radviliškio r.) visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Šiuo dokumentu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis skelbė prisiimantis atsakomybę vadovauti nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui. 2010 m. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu pripažino Deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu, o jį pasirašiusiesiems suteikti Nepriklausomybės signatarų vardai.
Deklaracija, kaip konstitucinio lygmens dokumentas, kartu su kitais tada Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jo Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. Partizanų vadai žuvo arba buvo suimti ir nužudyti. Ilgiausiai išsislapstyti pavyko vadui, kurio slapyvardis Vanagas. Su žmona Birute jis 1956-ųjų rudenį buvo išduotas, slaptos KGB operacijos metu Kaune abu suimti ir įkalinti. Dar po metų 1957-ųjų lapkričio 29 dieną Adolfas Ramanauskas-Vanagas sušaudytas. Palaikai, kaip tikimasi, gali būti užkasti Našlaičių kapinių plote Vilniuje šalia Antakalnio kapinių. Šį pavasarį ketinama pradėti kasinėjimus. Paieškai telkiasi šauliai, archeologai ir neabejingas tautos išsivadavimo kovoms jaunimas.
Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimas – užkrečiantis kovotojo pavyzdys. Baigęs Lazdijų gimnaziją jis pasirinko mokytojo profesiją, studijavo Klaipėdos mokytojų institute. Baigęs jį perėjo į Kauno karo mokyklą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Kaip teigia jo duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, po karo papuolė į sovietų saugumo rankas, buvo verbuojamas, tad teko rinktis – būti slaptuoju KGB bendradarbiu arba išeiti į mišką. Jis pasirinko kovos už laisvę kelią.
Iš prigimties idealistas, puikus organizatorius, energingas ir gerai kariškai pasiruošęs, Adolfas Ramanauskas-Vanagas suvienijo iki tol išsibarsčiusias Dzūkijos partizanų kuopas. 1948 metais buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Nuo pradžios ėmėsi organizuoti partizanų laikraščių ir informacinių politinių žinių biuletenių leidimą. Užrašinėjo partizanų kovos veiksmų epizodus ir savo atsiminimus. Tuos užrašus rašė keliais egzemplioriais ranka ir spausdinimo mašinėle, juos patikėdavo saugoti įvairiems žmonėms. Vėliau juos surinko ir išsaugojo dukra Auksutė, išleidusi knygas „Daugel krito sūnų…“, „Laisvės Deklaracija ir jos signatarai“, pasakojimus apie savo tėvų gyvenimą. Pasak dukters, tėvas slapstydamasis ir persekiojamas nepaliovė tikėtis, jog visos tautos kova prieš pavergėjus baigsis laisvės atgavimu, ir tie rašytiniai dokumentai padės rekonstruoti partizanų apygardų veiksmų epizodus.
Adolfo Ramanausko-Vanago medžioklė truko ketverius metus. Jo paieškoms buvo sudaryta speciali operatyvinė grupė, kuriai vadovavo pagarsėję Rainių žudynių organizatoriai P. Raslanas ir N. Dušanskis. Jo kaip nusikaltėlio ieškojo mažiausiai penkiasdešimt KGB agentų. Nuo jų buvo slepiama ir kurį laiką gyveno svetima pavarde Adolfo ir Birutės Ramanauskų dukra Auksutė.
A. Skokauskienė yra surinkusi ir knygoje paskelbusi dokumentus, kurie liudija A. Ramanausko-Vanago tardymą ir kankinimą KGB rūsiuose, jų paskutinį pasimatymą, motinos kalinimą. Po suėmimo proceso vadovybei buvo raportuota, jog su Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymu baigta lietuvių nacionalistų vadovų likvidacija, už tai agentai ir tardytojai apdovanoti laikrodžiais bei kitaip paskatinti.
Dukra prisimena ir motinos pasakojimą apie tai, jog dar sovietiniais laikais gatvėje sutiktas vienas iš tardytojų jai yra ištaręs tokius žodžius: „Jūs būsite Lietuvos istorijoje, o aš šiukšlyne…“ Tiesa yra tiesa, nenuslėpsi.
Dukters atmintyje tėvai išlikę kaip idealistai, pasišventę Lietuvai ir dar ankstyvoje vaikystėje tuos jausmus jie įdiegė jai. Baigusi mokslus Auksutė dirbo inžiniere, aktyviai veikia Lietuvos visuomenės ir politikos gyvenime, vieną kadenciją buvo išrinkta Lietuvos Respublikos Seimo nare. Nuo 2000 metų dalyvauja įgyvendinant tęstinį daugiametį jaunimo projektą „Laisvės kovų atmintis – ateities kartoms“. Apie tai kalbės ir gegužės 13 dieną rengiamoje vienybės dienoje Šarkiškiuose.
Minint partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines paminkliniais ženklais pradėtas jo atminimo įamžinimas. Partizanų generolas apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinais, jam suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas, pastatyti paminklai Lazdijuose ir Kaune. Netrukus paminklinę lentą numatoma atidengti Klaipėdoje ant buvusio Pedagoginio instituto, kuriame jis mokėsi, sienos. Jungtinių Amerikos Valstijų Naujosios Britanijos mieste, kur lietuvių išeivių šeimoje 1918 m. kovo 6 d. gimė Adolfas Ramanauskas, šią vasarą bus pastatytas lietuvių autoriaus iškaltas paminklas.
Aldona VAREIKIENĖ
