Patirtis

Būsimam ekologui laimę neša klusnumas gamtai

26-erių Algirdo Švanio požiūris į vartotojišką gyvenimo būdą aiškus – jis tokio atsisako. Klaipėdos universiteto ekologijos ir aplinkotyros specialybės doktorantas mieliau renkasi paties darže augintas daržoves, nevalgo gyvūninės kilmės maisto, nesižavi daiktais, o užsimanęs miega tiesiog lauke. „Esu beveik veganas ir vis labiau praktikuojantis žaliavalgis. Nesu didis specialistas, bet maisto auginimas ir mityba – mano domėjimosi sritys. Ir manau, kad tai labai svarbu toliau besirutuliojančiame pasaulyje“, – sako užsienyje praktiką atliekantis gedmintiškis.

Veikia gamtos labui

– Ekologija ne tik tavo gyvenimo būdas, bet ir studijų kryptis. Kas skatina gyventi ekologiškai?

– Noriu gyventi darnioje, natūralioje, žmogui draugiškoje aplinkoje harmonijoje su gamta. Manau, kad kiekvienas žmogaus sąmoningas veiksmas, kad ir labai mažas, gali prisidėti kuriant gražesnę aplinką. Stengiuosi būti bent ta maža pokyčio dalimi. O ir pats jaučiuosi daug geriau ir laisviau atsisakydamas vartotojiško gyvenimo būdo: turėdamas mažiau daiktų, patogumų, vis mažiau pirkdamas, daugiau vaikščiodamas ar važinėdamas tik visuomeniniu transportu, nevalgydamas gyvulinės kilmės maisto, dažniau būdamas gamtos apsuptyje, kad ir, pavyzdžiui, stebėdamas ar rūpindamasis augalais savo sode ir darže.

– Ekologinis judėjimas prieš komerciją – pastaroji vis dar ženkliai ima viršų. Ar tiki, kad ateis laikas, kai žmonės išties susipras tausoti Žemės resursus ir mažinti vartojimą?

– Taip. Ne tik tikiu, bet ir veikiu. Tačiau laiko tam, manau, prireiks. Dauguma žmonių nesupranta šios technokratinės sistemos ir niokojančio vartojimo poveikio mūsų Žemei, jos gyvybei, orui, vandeniui, maistui, o tuo pačiu ir sau. Vieniems tai nerūpi. Kiti nors ir suvokia, tačiau nemato prasmės ar neturi noro keistis. Dar kiti ir taip priversti veržtis diržus. Manau, neteisinga ir nelogiška griauti itin sudėtingą gamtos pasaulį, kuriame gyvename, ir tikėti stebuklu, kad visa tai baigsis laimingai. Tačiau pirmi pokyčio daigai matomi: kai kurie žmonės atsisako, atrodytų, patogaus gyvenimo mieste, keliasi į kaimą, kai kurie jungiasi į ekologines bendruomenes, nemechanizuotai ekologiškai augina sodus ir daržus, sodina medžius, atsisako mėsos, daug patogumų, net elektros, ir tuo džiaugiasi.

Nesiekia būti pavyzdžiu

– Kokių asmeninių laimėjimų pasiekei vartodamas ekologiškus produktus, atsisakydamas mėsiškų gaminių ir pan.? Juk nemaža dalis žmonių gyvena pagal požiūrį – „tegu karvė valgo žolę, o aš valgysiu karvę“…

– Keblus klausimas. Sveikata niekada nesiskundžiau. Dažnai maudausi ir lediniame vandenyje. Dažnai miegu tiesiog lauke. O ir sveikata priklauso ne tik nuo mitybos, bet ir judėjimo, psichinės-dvasinės būsenos. Valgyti mėsą ar ne? Abi pusės turi savų argumentų. Asmeniškai jaučiuosi geriau be mėsos: man mėsa nebeskani, nenoriu remti gyvūnų žudymo, jų išnaudojimo, žiauraus elgesio. Be to, mėsos industrija reikalauja daug daugiau Žemės resursų, o nuotekos teršia vandenis.

– Būtų įdomu, jei išvardytum, kas, pavyzdžiui, šiandien tavo valgiaraštyje?

– Valgiaraštis įvairus. Stengiuosi daugiau valgyti vietinį, sezoninį, termiškai neapdorotą maistą. Valgau tai, kas patinka, ko noriu ir dažnai kiekvieną dieną vis kitaip.

– Turi tikslą ekologijos žinias ir savo gyvenimo būdo pavyzdį skleisti visuomenei, bandyti juos įtikinti gyventi kitaip, ar esi tos nuomonės, kad iki savos mitybos keitimo reikia „prisigyventi“?

– Ir taip, ir ne. Aš vis dar ieškau savo kelio, o ir skirtingų žmonių – skirtingi keliai. Nebūtinai esu teisus ir nenoriu būti pavyzdys. Tiesiog elgiuosi kaip jaučiu, kad yra geriau.

Veganų šeimoje gimusiam vaikui mėsos nevalgymas – natūralus reiškinys. Panaši ir mano istorija. Man būnant 12-os metų tėvai pradėjo nebevalgyti mėsos. Taip po truputį atsisakėme mėsos ir mudu su sese.

Stažuojasi Vokietijoje

– Prieš metus kalbėjomės apie tavo eksperimentinį daržą Gedmintuose. Ar šiemet jame rinkai derlių? Šiuo metu esi užsienyje, tad kokiomis ekologiško maisto galimybėmis naudojiesi ten?

– Praėjusius metus gyvenau Vokietijoje, o augalui reikia žmogaus rūpinimosi ir meilės, tad mano derlius Gedmintuose mažas. Užaugo topinambai, svarainiai, truputis obuolių, ropių, teko paskanauti aviečių grįžus.

Vokietijoje daugiausia gyvenu ekologiniame bendruomeniniame name Berlyno priemiestyje. Pasėjau ir rūpinausi lopeliu daržo ir ten. Užaugo maišelis topinambų ir bulvių, truputis ropių, morkų, pupų, pupelių, kaliaropių, saulėgrąžų. Turint minty, kad dirvožemis ten beveik tik smėlis, derliumi ir augalais labai džiaugiausi. Taipogi savanoriauju ekologiško maisto krautuvėlėje (tokiai norėčiau padėti įsikurti ir Gargžduose). Be to, mūsų namo gyventojai kartkartėm dalyvauja aplink Berlyną esančių ekologinių ūkių talkose, daugiausia perka ekologiškus maisto produktus.

– Papasakok, ką veiki Vokietijoje ir ypač jos miškuose – elektroniniu paštu linkėjimus siuntei iš jų.

– Vokietijoje stažuojuosi keliuose mokslo institutuose, iš kurių vienas Berlyno pakraštyje, kitas giliai miškuose ant labai skaidraus ežero kranto. Tad ir savo linkėjimus siunčiau iš pastarojo. Stažuotės Vokietijoje yra mano doktorantūros tyrimų dalis. Mano srities – vandens augalų cheminės sąveikos (alelopatijos) – tyrimai Lietuvoje neatliekami, tad buvo reikalinga įgyti patirties, susipažinti su darbo metodais iš šioje srityje dirbančių mokslininkų.

Kalbėjosi Jolanta VENSKUTĖ