Paveldas
Laivadirbio sodyboje jau triūsia restauratoriai
Liepos 29 d. Drevernoje įvyko projekto „Jono Gižo etnografinės žvejo sodybos rekonstravimas ir pritaikymas kultūros bei kitoms viešoms reikmėms“ įgyvendinimo dalyvių susitikimas.
Jame dalyvavo UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Zokaitis, projekto vadovas Lauras Ruseckas, techninės priežiūros inžinierius Marius Račkaitis, Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Rimkus ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyresnioji valstybinė inspektorė Daiva Masiliauskienė.
Jono Gižo sodyba – etnografinis paminklas, kurio restauraciją numatyta baigti iki 2010 m. rugsėjo mėnesio. Restauracijos darbus vykdo UAB „Pamario restauratorius“. Šios rangovinės firmos direktorius Aldas Kliukas teigė, kad vienas pagrindinių sodybos uždavinių bus sudominti turistus eksponuojant pamario sodybą: „Pastatai turi būti atstatyti taip, kaip suplanuoti, tokios pat formos, tūrio, pritaikant viešam pažinimui.“ Darbų vadovas Laimonas Burba aiškino, kad sodybai rekonstruoti bus naudojamos originalios medžiagos, išliks medinės sienos, durys, nendriniai stogai. Vidinės durys vežamos į dirbtuves, kur stengiamasi kuo panašiau jas apdirbti, kad išvaizda nekistų.
A. Zokaitis pasakojo, kad prasidėjus pirmiesiems darbams tapo akivaizdu dėl būsimo planų pakoregavimo. „Po atidengimo paaiškėjo, kad pastatas yra labai pažeistas puvinio, buitiškai susidėvėjusi mediena“, – aiškino specialistas.
Šalia pagrindinio gyvenamojo pastato esantys pastatai taip pat neliks nepaliesti restauratorių įrankių: malkinė ir ūkinis namelis bus iš pagrindų atnaujinti. Visoje J. Gižo sodyboje bus įvesti elektros tinklai, sutvarkyta kanalizacija, sanitariniai mazgai. Nemažai dėmesio bus skirta ir aplinkai tvarkyti. Nors kieme dabar stovinti medinė valtis naudojama ne pagal paskirtį – joje laikomi įrankiai, vėliau ji papuoš aplinką, pasakodama senojo laivadirbio istoriją. Neaišku, ar kieme stovės ir pavėsinės: „Projekte tai yra numatyta, tačiau mums nereikėjo pateikti kainos“, – abejojo A. Kliukas. Tai, kad projektas rengtas prieš keletą metų nežinant tikrosios sodybos padėties, ir paskatino trečiadienio susitikimą. L. Burba pasakojo, kad susirinkime iš naujo svarstyta, ką daryti su pagrindiniu pastatu – kurią dalį nugriauti, kurią „užkonservuoti“: „Savavališkai negalime priimti tokių sprendimų, viskas turi būti dokumentuota, patvirtinta atitinkamų institucijų.“
Dreverniškis Jonas Gižas (1867–1940) – žymiausias Kuršmarių laivų statytojas. Jis gamindavo kurėnų, kiudelvaičių, krovininių plokščiadugnių laivų – reizbių modelius. Po garsaus meistro dukters Ievos mirties sodyba daugiau kaip dešimtmetį jau smego į žemę.
Žvejo sodybos rekonstrukcijos projektui finansavimas gautas iš Norvegijos finansinio mechanizmo paramos fondo (apie du milijonai litų) ir Klaipėdos rajono savivaldybės (apie 300 tūkst. litų). Po restauracijos Drevernos laivadirbio J. Gižo sodyboje planuojama įkurti Gargždų krašto muziejaus ir Gargždų turizmo informacijos centro filialus, rengti seminarus, etnografinių darbų ekspozicijas.
Giedrė Armalytė
