Pažvelsio kaime prinoko pirmosios braškės

J. Butkė: „Rytą nuskintas braškes nuvežu jų užsisakiusiems pirkėjams.“

Pirmąsias braškes, sunokusias šiltnamyje, nuskynė ir pirkėjams pristatė Jurgita Butkė. Kelerius metus uogininkystės verslą plėtojanti, mėgstanti eksperimentuoti lapiškė tai pabandė pirmą kartą. Džiaugdamasi sėkme, ji ketina ateityje visas ankstyvąsias braškes perkelti į šiltnamius.

Perka nuolatiniai klientai

Polikarbonatiniame nešildomame šiltnamyje Pažvelsio kaime raudonuoja kvapnios ankstyvosios braškės. Praėjusį savaitgalį J. Butkė pirmąsias savo užaugintas uogas pateikė jų išsiilgusiems pirkėjams. Ne vienus metus braškes auginantys lapiškiai ūkininkai Jurgita ir Žilvinas Butkai įgijo pasitikėjimą ir turi nuolatinius pirkėjus. „Mes vieni pirmųjų Klaipėdoje pradėjome atvežti žmonėms braškių į namus, – sakė Jurgita. – Turguje nepardavinėjame – pristatome tiesiai į namus ką tik nuskintas, šviežutėles. Braškių užsisako ir įstaigose dirbantys žmonės. Apie savo produkciją skelbiame socialiniuose tinkluose.“

Prieš 8 metus susidomėję braškininkyste jaunieji ūkininkai iš pradžių užsimojo auginti 1,7 ha. Išmėginę įvairias technologijas, patyrę nesėkmių – ne kartą nukentėjo nuo pavasarinių šalnų, uogyną sumažino iki pusės hektaro. „Ankstyvųjų veislių braškes nusprendėme perkelti į šiltnamius, – atskleidė Jurgita. Norime turėti uogų labai anksti – šiltnamyje, ir vėlai – lysvėje. Taigi auginame įvairiausių veislių.“

Šį pavasarį ūkininkai ir pabandė braškes auginti polikarbonatiniame šiltnamyje, kurio plotas – 72 kv. m. Kovo mėnesį pasodinę užsienyje pirktus užšaldytus, paaugintus ankstyvosios veislės braškių daigus praėjusį savaitgalį nuskynė pirmuosius kilogramus uogų. Jos didžiausios ir gražiausios, visos kvapnios ir skanios. Ir brangios – 12–15 eurų už kilogramą. „Žinoma, vėliau atpigs“, – paguodė Jurgita. Jai smagu, kad bandymas šiltnamyje pasisekė. „Daigus pasodinome specialiame durpių substrate. Yra laistymo sistema“, – dalijosi patirtimi ūkininkė.

Papildo šeimos biudžetą

Kol kas Lapiuose gyvenanti J. Butkė su vyru Žilvinu kuriasi jo senolių dovanotoje žemėje Pažvelsio kaime. Gyventi vidury laukų jiems – ne iššūkis. „Mes su vyru svajojome gyventi vienkiemyje. Mieste tik mėnesį teišgyvenau“, – šypsojosi Jurgita, kilusi iš Skuodo rajono. – Kokia čia laisvė šeimai, mūsų dukroms.“ Čia kyla jų erdvus gyvenamasis namas, o šalia plytinčiame lauke jie augina braškes, puoselėja šilauoges, avietyną.

Jurgita prisipažino, jog dirbti tenka daug, bet jai patinka žemės darbai. Vyras irgi darbštuolis, myli savo kraštą, didžiuojasi savo gimtine. Tačiau agronomo išsilavinimą įgijęs Žilvinas uždarbiauja Danijoje, žemės ūkyje, todėl uogininkystė – jos rūpestis. Anksčiau, kol šeimoje nebuvo vaikų, abu gyveno ir dirbo užsienyje. Dabar J. Butkė, kolegijoje baigusi teisės mokslus, Klaipėdos universitete studijuojanti socialinio darbo magistro studijas, yra globos koordinatorė darbui su budinčiais globotojais Klaipėdos regione. Pasak jos, paplušėti braškyne sugrįžus namo – puiki terapija.

„Taigi abu su vyru turime darbus, o pajamos už braškes tik papildo mūsų šeimos biudžetą, – atskleidė Jurgita. – Juk esame jauni, visko reikia.“

Piktinasi apgaudinėtojais

Įgiję nemažos patirties, patyrę nesėkmių Butkai nusprendė auginti mažiau, bet kokybiškas braškes. „Ir kad apsidirbtume patys, nes rasti darbuotoją sudėtinga. Siūlai už valandą 5 eurus, bet norinčiųjų neatsiranda“, – nusivylusi kalbėjo pašnekovė.

Šį pavasarį Jurgita, naujoje vietoje įdirbusi žemę ir paruošusi lysves, jas aptempusi plėvele, pasodino iš užsienio parvežtus šaldytus braškių daigus – frigo. Šiuo metu jie vos pakilę nuo žemės, tačiau ūkininkė patikino, jog iki Joninių užaugs ir užderės.

J. Butkė išbandė daug veislių – ne visos jų dirvoje uždera. Taigi atsirenka pačias tinkamiausias.

„Stengiamės auginti kuo natūraliau – iš tos pačios lysvės uogas valgome ir mes, mūsų vaikai“, – patikino J. Butkė. Ji sakė atskirianti užsienietiškas uogas – jeigu ne iš išvaizdos, tai iš skonio. Lapiškė pasakojo mačiusi, kaip į turgelį atriedėjo autobusiukas su importinėmis braškėmis. Jį apspitusioms bobutėms vyriškis išdalijo, o jos susipylė į krepšius ir išsiskirsčiusios pardavinėjo kaip savo darže užaugintas uogas. „Kodėl taip elgiasi garbaus amžiaus žmonės?“ – retoriškai klausė ūkininkė.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.


Taip pat skaitykite:

Neįgaliųjų integracija: siekis – kuo daugiau paslaugų
A. Balnionienė: rajono verslininkams – pagalba žengiant į elektroninę erdvę
Skelbiamas konkursas UAB „Klaipėdos rajono energija“ direktoriaus pareigoms
Darželių stygius atveria kelią investuotojams
Mokyklos reorganizavimas nuliūdino judrėniškius
Testai imami nušiurusioje palapinėje
Klestintys Agluonėnai – savojo krašto puoselėtojai
„Pigu.lt“ parduotuvė – Klaipėdos „Molo“ prekybos centre
Dainos vakaras Lapiuose išsilies į festivalį
Ori senatvė „Senjorų dvare“ ne visiems pasiekiama

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Urmu!

Svieto pabaiga. Taip sakydavo ir…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook