Permainos
Sveikatos sistemos pertvarka: kokybiška pagalba – didmiesčių privilegija, mažiesiems – išgyvenimo testas
Gargždiškė Valerija Birutė Kiaulakienė du kartus pasikliovė Gargždų ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus profesionalumu. Ir abu kartus jos vyrą šio skyriaus medikai išplėšė iš mirties nagų. Jei ne artimo žmogaus sunkios ligos patirtis, tai moteris prisipažįsta, jog gal ir nebūtų taip susirūpinusi, kai išgirdo apie planuojamą Lietuvos sveikatos sistemos pertvarką. Ją įgyvendinus, Gargždų ligoninė greičiausiai liktų be Reanimacijos ir kai kurių kitų skyrių. Gargždiškei sunku patikėti sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko optimizmu esą įvykdžius reformą „žmonės gautų kokybiškas paslaugas arčiau namų“. „Jei tokios gyvybiškai svarbios paslaugos kaip reanimacija būtų teikiamos tik didžiosiose ligoninėse, į kurias nuvažiuoti reikėtų daugiau laiko, tai kaip ta pagalba priartėtų prie žmonių?“ – neatsistebi sunkų ligonį slauganti V. B. Kiaulakienė.
Trys lygmenys
Planuojama pertvarka turėtų mažinti stacionarių paslaugų apimtis, o atsilaisvinusias lėšas ir specialistus nukreipti į pirminę sveikatos priežiūrą, ambulatorinę pagalbą, dienos stacionaro bei slaugos paslaugas. Geriau apmokama ir efektyviau valdoma pirminė sveikatos priežiūra, stipri ambulatorinė grandis padės sumažinti eiles specialistų konsultacijoms. Tuo tikina sveikatos apsaugos ministerijos funkcionieriai, kurie uoliai įtikėjo Pasaulio banko studija ir užsienio ekspertų išvadomis esą Lietuvoje per daug ligoninių ir gydytojų.
3R – taip sutrumpintai galima apibūdinti pertvarkos esmę, kuri reiškia, kad Lietuvoje numatoma gydymo įstaigas suskirstyti į tris lygmenis: rajono, regiono, respublikos.
Dalis šiuo metu rajonų centruose esančių ligoninių ir liks rajoninėmis, kitos bus stiprinamos ir liks regioninėmis (maždaug 10 apskričių centrų), o respublikinės ligoninės veiks penkiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.
Planuojama, kad rajoninėje ligoninėje turėtų likti slaugos, terapijos, dienos chirurgijos paslaugos, bet jose nebebus pačių brangiausių tarnybų – reanimacijos, laboratorijos, operacinės.
Regiono lygmens ligoninės būtų stiprios, teikiančios įvairiapusę pagalbą. Jose veiktų ir chirurgijos, akušerijos, pediatrijos, neurologijos skyriai. Jos turėtų priimti visus pacientus, kuriems nereikalinga ypač specializuota ir sudėtinga pagalba. O respublikinės ligoninės turėtų būti skirtos tik patiems sudėtingiausiems ligoniams, kuriems reikalinga specializuota pagalba, brangi aparatūra.
Pertvarkos efektas – abejotinas
„Nežinau, kaip tas Pasaulio bankas skaičiavo ligonines ir medikus, kad jiems pasirodė tiek daug. Jei skaičiavo Priekulės ar Plikių slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius kaip ligonines, tai jų mūsų rajone pagal juos būtų trys, bet juk iš tikrųjų tėra viena. Jei skaičiavo etatus, o ne pačius gydytojus, tai irgi rado per daug,“ – užsienio ekspertų išvadomis stebėjosi Gargždų ligoninės vyr. gydytoja A. Grikšienė.
Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad didžiųjų šalies gydymo įstaigų vadovai, gydytojų, medicinos darbuotojų visuomeninių organizacijų atstovai iš esmės palankiai vertino Sveikatos sistemos pertvarkos metmenis, tačiau dokumentui esą ir pastabų.
Gargždų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Rimantas Žiobakas neslepia kritiškos nuomonės apie Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenų rengėjus. Jie esantys „šiltnamio berniukai“, augę sostinėje, neretai savo tėvelių, žymių medikų, globoje, nedirbę praktinio darbo, nepažįstantys ir nežinantys provincijos realijų. Mūsų sveikatos apsaugos reformų rengėjai pernelyg susižavi užsienio šalių patirtimi, neatsižvelgdami į Lietuvos specifiką, ir vietoj laukiamo ekonominio efekto gaunamas priešingas rezultatas.
„Lietuvoje jau kuris laikas įdiegta pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros sistema, kai tas pačias funkcijas atlieka dvi registratūros, dvi buhalterijos, dvi administracijos, kai pacientas siuntinėjamas nuo vieno gydytojo pas kitą, yra ydinga ir finansiškai nepateisinama. Tačiau valstybės lėšų švaistūnai, vietoj to, kad būtų nubausti, vėl rengia dar vieną pertvarką, kuri, būkim atviri, labiausiai palies skurdžiausią visuomenės sluoksnį, ypač vyresnio amžiaus ir kaimo žmones, nes paslaugų prieinamumas tikrai sumažės“, – samprotauja patyręs medikas.
Reformos užmojai šokiravo
Gargždų ligoninė dabar dirba nenuostolingai, neturi skolų, yra modernizavusi savo įrangą, turi gerą operacinę. Pasak vyr. gydytojos A. Grikšienės, atitinka tipiškos mažos ligoninės kriterijus. Tačiau, remiantis Sveikatos apsaugos sistemos metmenimis, jai gresia žarijų duobė. Pagal tuos metmenis Gargždų ligoninė atitiktų rajoninį lygmenį. Joje po dvejų trejų metų išliktų Slaugos, Vidaus ligų skyriai, dienos chirurgija, ambulatorinės paslaugos, tačiau ligoninė nebeturėtų laboratorijos, nebeliktų Vaikų ligų, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Chirurgijos skyrių.
Vyr. gydytoja A. Grikšienė Lietuvos ligoninių asociacijai išsiuntė pareiškimą, kuriame nurodė keletą svarbių planuojamos pertvarkos ydų.
– Mes buvome šokiruoti, kai sužinojome apie tuos pertvarkos metmenis. Nenoriu kelti panikos, tačiau jei reforma bus įgyvendinama taip, kaip dabar planuojama, tai bus šokiruoti ne tik medikai, bet ir patys pacientai. Jeigu jau dabar pasitaiko, kad Klaipėdos ligoninės, nors ir suderinus, nepriima mūsų pacientų ir jie parvežami atgal į Gargždų ligoninę, tai kas bus po tos pertvarkos? Ministras A. Čaplikas teigė esą nenaikinantis ligoninių skyrių, tačiau bus nustatytas paslaugų pirkimo kiekis, o tai reiškia, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) dalies finansavimo negausime. Tiesiog būsime priversti patys naikinti savo teikiamas paslaugas, – paaiškino A. Grikšienė.
Be abejonės, pertvarka atsilieps ir medikų darbo vietoms. Nors ministras A. Čaplikas dievagojasi, kad specialistai nenukentės, toks jo teiginys kelia abejonių. „Pavyzdžiui, Vaikų ligų skyriaus slaugytojos turi specialias licencijas, kurios leidžia dirbti tik minėtame skyriuje. Kai Gargžduose skyriaus nebeliks, ar jos gaus darbą Klaipėdoje?“ – jaudinasi vyr. gydytoja.
Šiukštu naktį nesusirkite
Gargždų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas R. Žiobakas neneigia, kad reformos yra neišvengiamos, bet tik apgalvotos ir nepažeidžiančios pacientų interesų. „Suprantama, kad reanimacijos paslaugos, naktiniai budėjimai atsieina brangiausiai. Tačiau pasvarstykime, kas atsitiks, kai mūsų ligoninėje jų nebeliks? Kartais naktinio budėjimo metu ir nieko neįvyksta, bet kartais pasitaiko ir dvylika kokių nors žaizdų siuvimų, lūžių. Tad po reformos tokie mūsų rajono pacientai turės važiuoti ar bus gabenami į Klaipėdą. Po dienos chirurgijos kiekvienas pacientas gali pasijusti skirtingai. Kai kuriems sutrinka širdies ritmas, kraujotaka ir kt. Tačiau vakare, naktį chirurgo ar anesteziologo pagalba Gargždų ligoninėje nebebus teikiama. Teks vežti į Klaipėdos ligonines, kurių apkrovimas ženkliai bus padidėjęs. Juk aplinkinių rajonų ligoninėse taip pat nebeliks reanimacijos. Kiek reikės papildomų greitosios pagalbos komandų, reanomobilių, o dar transporto išlaidos? Nesuprantu, koks čia ekonominis efektas, kokia čia kokybiškesnė paslauga pacientui? Kartais gelbstint gyvybę kiekviena minutė brangi, o mes vežiosime…“ – apmaudžiai kalba vedėjas.
Chirurgė Vida Ronkaitytė akcentuoja, kad Gargždų lygio ligoninė ir nesigviešia sudėtingų operacijų.
Tačiau puikiai susidoroja su venų, apendicito, išvaržos, tulžies pūslės akmenligės operacijomis, kurios neretos ir pacientams atliekamos geroje operacinėje su modernia įranga. „Didelių ligonių operacinėse įsimeta hospitalinės infekcijos, jaučiamas susvetimėjimas, bet apie šias svarbias problemas kažkodėl nutylima“, – pastebi chirurgė.
Medikai prisiminė kardinaliai skaudžiai įvykdytą sveikatos apsaugos reformą Estijoje, kai po to ryškiai šoktelėjo gyventojų mirtingumas. Neduok davęs, kad ir mūsų planuojamos Sveikatos sistemos pertvarkos metmenų rezultatas būtų toks.
2008 m. Gargždų ligoninės stacionare gydėsi 3811 žmonių, iš jų Vidaus ligų skyriuje – 908, Chirurgijos skyriuje – 1156, Vaikų ligų – 937, Slaugos ir palaikomojo gydymo – 272, Reanimacijos ir intensyvios terapijos – 538, ambulatorinės paslaugos suteiktos 57 326 žmonėms, rentgeno tyrimų padaryta 12 906, ultragarso – 6796, endoskopijos – 656, funkcinės diagnostikos – 4441, laboratorinių tyrimų – 50 816.
Savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninei 2003-2008 m.
2003 m. – 106 200 Lt
2004 m. – 211 500 Lt
2005 m. – 496 763 Lt
2006 m. – 147 800 Lt
2007 m. – 86 600 Lt
2008 m. – 543 100 Lt
2009 m. numatyta skirti:
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos 3 etatų finansavimui – 102 500 Lt;
Skausmo malšinimo pagalbos 0,5 gydytojo etato finansavimui – 13 800 Lt;
Rentgeno aparatui – 500 000 Lt;
Gydytojų kelionės išlaidoms kompensuoti – 7 003 Lt.
Komentarai
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas DAČKAUSKAS:
– Nemanau, kad Lietuvos sveikatos sistemos pertvarka skaudžiai atsilieptų mūsų rajono gyventojams. Reforma iš tiesų yra reikalinga, nes reikalingas ekonominis, finansinis efektas, kuris būtų juntamas optimizavus teikiamas paslaugas. Prisimenate, koks buvo pasipriešinimas, kai Gargždų ligoninėje buvo steigiamas Slaugos skyrius?Tada jo nenorėta, o pagal dabartinę pertvarką jis kaip tik liks ligoninėje, o juk tai jai naudinga.
Taip,Gargždų ligoninėje bus uždarytas vienas kitas skyrius, bet gi stacionarinėms paslaugoms pernai iš PSDF Gargždų ligoninei skirta net 4 777, 3 tūkst. litų. Brangiausiai atsieina reanimacijos paslaugos, naktiniai budėjimai. Per metus ligoninėje naktį padaromos vos kelios operacijos, o sudėtingais atvejais, pavyzdžiui, prieš porą metų įvykus didelei avarijai automagistralėje, sužeistuosius vis tiek vežė į Klaipėdos ligoninės Reanimacijos skyrių, o ne o ne į Gargždus. Mes niekada neatsisakėme padėti Gargždų ligoninei.Klaipėdos rajono savivaldybė su Tarybos pritarimu visada ją rėmė, rems ir ateityje.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Voldimara JASMONTAITĖ:
-Turiu didelę praktinio darbo patirtį ir tikrai galiu palyginti įvairius sveikatos sistemos etapus. Pastaruoju metu Lietuvoje daug lėšų skiriama naujai sukurtoms institucijoms, nuo kurių veiklos sveikatos apsauga nė kiek negerėja. Priešingai,jų išlaikymas, administravimas kainuoja brangiai,o kokybiškai paciento pagalbai lėšų nuolat trūksta. Viena skaudžiausių problemų- situacija monopolizuotoje vaistų rinkoje. Manau, kad dabartinė sveikatos sistemos pertvarka vėl pradedama ne nuo to galo. Daugžodžiaujama, žadama, o kai atsipeikėsime po kelerių metų pamatysim apgailėtinus rezultatus.Labiausiai nukentės žemutinė sveikatos apsaugos grandis, kuri būtent yra arčiausiai rajono gyventojų. Esu įsitikinusi, jog sveikatos apsaugai lėšų pakaktų, jei jos būtų tvarkomos racionaliai ir realiai atsižvelgiant į pacientų poreikius.
Judrėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Stefanija DARGIENĖ:
-Mus, kaimo žmones, numatoma sveikatos sistemos pertvarka sukrėtė. Gargždų ligoninėje jaučiamės kaip namuose. Reanimacijos, Chirurgijos, Vaikų ligų skyriams vadovauja kvalifikuoti gydytojai. Pati esu patyrusi jų pagalbą. Jau dabar judrėniškiams gabaliukas kelio iki Gargždų, o tat kur dar Klaipėda?..Reikia raginti kaimų bendruomenes reikšti savo protestą Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimui. Manau, kad mūsų, labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių interesus turėtų ginti ir rajonui atstovaujantys parlamentarai Petras Gražulis bei Agnė Bilotaitė.
Gargždų bendruomenės valdybos pirmininkas Vytautas ČELDINAS:
– Planuojame vasaros pabaigoje surengti konferenciją ir kartu su rajono, Gargždų ligoninės vadovais ir, žinoma, gargždiškiais, aptarsime Lietuvos sveikatos sistemos reformos metmenis ir konkrečiau išnagrinėję situaciją priimsime viešą rezoliuciją, kurią išsiųsime atitinkamoms institucijoms. Kai keletas bendruomenės narių atidžiau panagrinėjome tuos metmenis kai kurios formuluotės iš tiesų kelia abejones ir susirūpinimą.
Pacientų atsiliepimai
Gargždiškė Valerija Birutė KIAULAKIENĖ:
– Tokią Sveikatos sistemos pertvarką , kai ją vykdant būtų uždaryti geriausiai dirbantys Gargždų ligoninės skyriai, o ypač Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, niekaip kitaip negaliu pavadinti kaip tik genocidu. Pati turiu aukštąjį medicininį išsilavinimą, niekur niekada nesu mitingavusi, bet tuokart pasistatyčiau staliuką viduryje miesto ir rinkčiau žmonių protesto parašus. Gargždų reanimatologai jau du kartus išplėšė mano vyrą iš mirties nagų. Iki Klaipėdos būtume nesuspėję…Žmonės, kurie yra neturėję rimtų sveikatos problemų, neįsigilina, ką ta pertvarka reikštų. Reikia apie tai rašyti, raginti gyventojus atsibusti diskutuoti. Jau negana to, kad esame priversti pirkti brangiausius vaistus ir krauti farmacininkų klanams turtus, o, pavyzdžiui, pigaus ir efektyvaus nitroglicerino nebeįmanoma gauti, tai dar nuo mūsų tolinama ir reanimacinė pagalba. Sakoma, brangiai atsieina, o žmogaus gyvybė negi to neverta?
Gargždiškė Rima KISELIOVA:
– Praėjusiais metais Gargždų ligoninės Chirurgijos skyriuje man padarė tulžies akmenligės operaciją. Daugelis mane įkalbinėjo operuotis Klaipėdoje.Atsiet ten patikimiau ir geriau. Tačiau aš laikiausi savo nuomonės ir pasitikėjau vietiniais gydytojais. Neapsirikau. Iš ligoninės išėjau ne tik sveika, bet ir psichologiškai pakylėta. Po operacijos skyriuje buvau rūpestingai prižiūrima ir vėliau nepatyriau jokių komplikacijų.Esu paprastas žmogus, neturiu įtakingų užtarėjų ir neišgaliu nupirkti kokių nors brangių dovanų. Jokių tokių „atsidėkojimų“ Gargždų ligoninėje ir nereikėjo. Bet, žinoma, chirurgams ir slaugytojoms esu be galo dėkinga už sugrąžintą sveikatą. Absurdiška mažinti Gargždų ligoninę, kaip tai numatoma pagal naujojo ministro A. Čapliko pertvarkos metmenis. Paprasti žmonės tikrai nukentės. Turtingesni ir dabar turi galimybes gydytis kokybiškiau ir didmiesčiuose. Tokius užmojus vertinu kaip dar vieną provincijos žmonių pažeminimą.
Vilija BUTKUVIENĖ
