Pomėgis

Sniego šunys šeimininkus įkvėpė azartui ir pokyčiams

Andrius ir Ingrida Vaitkai yra iš tų, kuriems žiema galėtų tęstis visus metus. Tuomet sutuoktiniai bei judviejų augintiniai – Nida, Preslis, Mika ir Mobis – pusnyse praleidžia kone visą laisvalaikį. Šukaičių kaime įsikūrusi šeima juokauja, kad judviejų šunys nesuprato išdaigininkės žiemos, kuri dingo vos pasirodžiusi. Todėl šalčio malonumais sniego šunys mėgaujasi dalyvaudami tarptautinėse varžybose, kur jų tempiami šeimininkai rogėse lekia iki 40 kilometrų per valandą greičiu.

Tapo gyvenimo būdu

Ingrida ir Andrius į Veiviržėnų seniūniją atsikėlė prieš keletą metų. Jiedu sako, jog apie Sibiro haskių veislės augintinį svajojo jau seniai. Kaip ir daugelį, pakerėjo žydros šunelių akys. „Tačiau nenorėjome, kad šuo būtų dovana namams. Šie šunys – judrūs, azartiški, auginami ir veisiami sportui. Atsiradus galimybei persikėlėme gyventi į Šukaičių kaimą, ir svajonė priartėjo prie realybės“, – apie pokyčių pradžią pasakojo Andrius.

Pirmąjį šunelį Mobį pora įsigijo tik po ilgų paieškų internete, taip pat lankymosi įvairiose parodose. Tačiau jau tada šeimininkai žinojo, kad Mobis ilgai vienas nenuobodžiaus. Tame pačiame lietuviškame Sibiro haskių veislyne „Sajanai“ jiedu įsigijo Nidą, o trečiasis šeimą papildė Preslis. „Šiaurės gaujos“ vardu augintinius pristatantys I. ir A. Vaitkai ketvirtąjį augintinį – kalytę Miką, beje, Preslio sesutę – įsigijo prieš pusę metų. Tiesa, šukaitiškių šunys – rudaakiai. Vienintelė Nida turi skirtingas akis, iš kurių viena – žydra. Anot Andriaus, šuns kilmė matuojama ne žydromis akimis, o jų tėvų duomenimis.

Rogėse – 40 km/h greičiu

 Draugystė su Sibiro haskiais šeimos gyvenimą aukštyn kojomis apvertė visu 100 procentų. Šiandien, be kasdienės pareigos darbui, šeimą vienija atsidavimas žiemiškam sportui. Kartu su keturiais augintiniais Vaitkai nuolat dalyvauja įvairiose parodose bei lenktynėse. Tiems, kurie sniego šunų lenktynes yra matę tik Holivudo filmuose, šukaitiškiai siūlo bent kartą atvykti į tikras ir savo kailiu patirti sportinį azartą.

Įprastai šunys rogininkus tempia specialiais dviračiais, triračiais arba rogėmis. Įkinkyti į specialius pakinktus, komanduojami tarptautiniais šaukiniais, šunys dažniausiai pasileidžia 3–5 kilometrų trasa. Sibiro haskiai tokį atstumą gali įveikti per 10–15 minučių, o sėkmingai lenktyniaudami gali išvystyti iki 40 km/h greitį! „Patikėkite, kai varžybose mūsų šunys ima tempti rogėse įsitaisiusią Ingridą, ji net imasi šauktis mamos“, – juokėsi Andrius.

Įprastai vienas haskis gali tempti iki 30 kilogramų, todėl šeimininkė dažniausiai kinkosi du šunis, o Andrius – visus keturis.

Yra tituluoti

Praėjusi vasara „Šiaurės gaujai“ buvo labai intensyvi. Pora su augintiniais dalyvavo lenktynėse Baltarusijoje, kuriose Ingrida, tempiama Mobio ir Mikos, tapo vicečempionais. Laimėjimų seriją pratęsė paroda Bukarešte, kur Mika taip pat tapo Europos vicečempione šunų jaunimo grupėje. Anais metais šukaitiškiai dar lankėsi kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, pabuvojo Sankt Peterburge, Vengrijoje. Šiuo metu „Šiaurės gauja“ ruošiasi varžyboms Baltarusijoje bei parodai Gdanske.

Varžybos dažniausiai vyksta dvi dienas. „Saugodami save bei šunis, renkamės aukštesnio lygio varžybas. Be to, rogininkui privalu dėvėti apsaugas, šalmą, o rogės turi būti su tam tikru inkaru. Nepaisant to, sėkmė stipriai priklauso nuo žmogaus ir jo gebėjimų“, – tikino pašnekovai.

Jei žiema šykšti sniego, šeimininkai su šunimis treniruojasi ratuotose priemonėse, o trasą yra įsirengę netoliese namų.

Šukaitiškiai augintinių nemoko ypatingų dresūros triukų. Tačiau jiems privalu mokėti tarptautines komandas, kurios būtinos varžybose, parodose. Pavyzdžiui, komanda „dži“ reiškia posūkį į dešinę, „ha“ – į kairę. Nors šunys neagresyvūs, jie privalėjo išmokti komandą rodyti dantis, leisti prisiliesti svetimam asmeniui – tai būtina dalyvaujant parodose.

Svajoja apie šešis

Šeimininkai tikino, kad haskiai – ne tik sportiški, bet ir meilūs šunys. „Juk jie nuo seno buvo skirti tempti roges bei jurtose šildyti čiukčių vaikus. Todėl ir dabar šalia atsigulęs šuo šildo kaip radiatorius“, – patikino Andrius.

Haskiai lauke galėtų gyventi esant iki -50 laipsnių temperatūrai, todėl šalčiausią žiemą išleisti į lauką jie įsirausia ir žaidžia sniege. Šeimininkams prie jų prisitaikyti belieka pasirūpinus tinkama apranga.

Ingrida ir Andrius ateityje planuoja veisti haskius, mat „Šiaurės gauja“ – oficialiai patvirtintas Sibiro haskių veislyno pavadinimas. Šiuo metu vienai kalytei pora ieško jaunikio. Jiedu prasitarė, kad kandidatų yra net Italijoje, Sicilijoje, Lenkijoje. Esą įprasta, kad haskiai pas kilmingą jaunikį savaitgaliui skraidinami tūkstančius kilometrų. Jei pasiseks, vieną šunelį šeima žada pasilikti. Tačiau ir to „Šiaurės gaujai“ ne gana – Andrius svajoja trasą įveikti pasikinkęs šešis haskius.

Jolanta VENSKUTĖ