Problema

Priekulės senamiestis irsta ir griūva

Priekulės miestu galima didžiuotis: jis yra vertingas architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu. Ir tuo pačiu apsiverkti: istorinėje dalyje gyvenantys žmonės finansiškai nepajėgūs renovuoti pastatus, tinkamai juos prižiūrėti. Senųjų daugiabučių namų gyventojai raginami įregistruoti bendros veiklos įstatus, kad galėtų priimti sprendimus ir dalyvauti paramos programose. Tačiau jiems sunkiai sekasi tartis. Žmonės neskuba parduoti tuščių būstų, kurie neprižiūrimi nyksta.

Gelbėti nykstančius pastatus

„Bangoje“ rašėme, kad sunkiai sprendžiamų problemų kamuolys užgulė Pamarių g. 3 daugiabučio namo, esančio istorinėje miesto dalyje, kultūros vertybių objekte, gyventojus: pernai rugpjūčio mėnesį suremontuotame būste staiga į rūsį susmuko arkinis plytų perdenginys, pavojingai kaboti liko kaminas, priklausantis 4 butams, pažeistos sienos. Jauna šeima su dviem vaikais liko be pastogės. Rizikinga gyventi dar dviejų būstų šeimininkams. Griūti pradėjusiame aštuonbutyje, viename iš seniausių Priekulės pastatų, gyveno 5 šeimos, o 3 butai tušti.

Balandžio pradžioje gausiai pasnigus, nuo daugiabučio gyvenamojo namo Klaipėdos g. 13 mansardinio aukšto nukrito puošybos elementas – reljefinė detalė. Pasak priekuliškės muziejininkės Sabinos Vinciūnienės, ji atlikta specialia technika iš cemento ir plytų. Laimei, puošmena nepataikė į atsitiktinio praeivio pakaušį. „Marijos ir Martyno Purvinų istorinių tyrimų duomenimis, šio puošniausio Priekulės kultūros paveldo objekto centrinį įėjimą viršutiniame aukšte vainikuoja neobarokinių formų frontonas su voliutomis ir su statybos data „1904“ virš arkinės nišos, kurioje, matyt, būta skulptūros“, – kalbėjo S. Vinciūnienė, Laisvės kovų ir tremties muziejuje priglaudusi atskilusią detalę.

Istoriniu, kultūriniu požiūriu vertingi objektai pamažu irsta ir griūva, tampa pavojingi, avarinės būklės. „Senus statinius reikia tinkamai prižiūrėti – kai kurie butai negyvenami, apleisti“, – apgailestavo muziejininkė, pridūrusi, kad Priekulės senamiestyje po pastatais įrengta vandens surinkimo sistema, kuri dabar sugadinta, ir rūsiuose sunkiasi vanduo.

Jos nuomone, šiems pastatams kenkia ir intensyvus sunkiasvorio transporto eismas Klaipėdos gatve, sukeliantis vibraciją.

Patrauklu, bet rizikinga

Prieš pusantrų metų Priekulės senamiestyje, Klaipėdos gatvėje, apsigyvenusi tautodailininkė Jūratė Mierkienė prisiminė, kaip nusprendusi iš Šiaulių persikelti čia: „Ne kartą per Priekulę važiuodama pas giminaičius Šilutės rajone susimąstydavau: jeigu tektų rinktis gyvenamąją vietą, apsigyvenčiau šiame miestelyje.“

Jai patraukliai atrodė saviti senos architektūros pastatai, liudijantys istorinę praeitį, traukė paslaptingi kiemeliai.

„Taigi apsisprendusi Priekulėje pirkti butą, atvykau čia, ir prie patikusio namo stovėjusių vyriškių pasiteiravau, kur parduodamas butas. Jie parodė pastatą kitoje gatvės pusėje – daugiau pasirinkimo nebuvo. Sename name parduodamas butas man patiko: atskiras įėjimas, kambarių lubos aukštos, tiesiog užbūrė senoviškų koklių krosnys. Įsikūrusi nieko nekeičiau – tik sienas perdažiau, grindų dangą pakeičiau. Man čia jauku“, – kalbėjo buvusi šiaulietė.

Tačiau ji prisipažino, kad jau pradėjusi nerimauti dėl praėjusio amžiaus pradžioje statyto pastato būklės: ar nesugrius? „Reikėtų jį tvarkyti, bet tik keli namo gyventojai to nori, – stebėjosi J. Mierkienė. – Namo rūsyje kaupiasi vanduo. Girdėjau, kad senų pastatų teritorijoje susidėvėjęs drenažas, bet niekas negali pasakyti, kaip sutvarkyti.“

Burtis bendriems sprendimams neskuba

Priekulės seniūno pavaduotoja Daiva Bliūdžiuvienė pasidžiaugė, jog verslininkai, įsigiję senus pastatus senamiestyje, juos prižiūri, taip pat ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija specialiojo ugdymo skyriaus pastatą. Tačiau problemų kelia daugiabučiai gyvenamieji namai. Ji pasakojo, kad dar nenujausdami griūties Pamarių g. 3 name, kreipėsi į senamiesčio Klaipėdos g. daugiabučių namų gyventojus, ragindami juos burtis į bendrijas arba įregistruoti jungtinės veiklos sutartį, kad galėtų bendru sutarimu priimti sprendimus dėl pastatų priežiūros, remonto. Anot D. Bliūdžiuvienės, viena šeima nepajėgi to padaryti – reikia daug lėšų. Tačiau sutartį įregistravo tik Klaipėdos g. 25 gyventojai – kitiems dėl įvairių priežasčių nepavyko susitarti. Tik bėdos prispausti įregistravo Pamarių g. 3 daugiabučio žmonės. Jį administruoja Gargždų butų ūkio UAB.

D. Bliūdžiuvienės teigimu, po griūties šiame name daugiabučių namų gyventojai nesikreipė į seniūniją, tačiau žinanti, kad jie susirūpinę dėl senų pastatų. Jų būklė neįvertinta, nors skaičiuoja antrą šimtmetį. Tačiau ir paprasta akimi matyti įtrūkusios sienos, remonto prašantys stogai. D. Bliūdžiuvienės teigimu, miesto daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai nesiryžo pasinaudoti parama pakeisti šiferio dangą. Problemų kelia kiauri senų namų kaminai: neretai kūrenant krosnį viename bute, kaimyniniame rūksta.

Anot pavaduotojos, Priekulės senamiestyje yra tuščių, negyvenamų butų, kurių gyventojai išvykę uždarbiauti į užsienį arba senyvi žmonės laikinai apsigyvenę pas vaikus. Negyvenamos patalpos žiemą nešildomos – jos pasmerktos nykti. Nuo to kenčia ir kaimyninių būstų gyventojai. Tačiau savininkai neskuba parduoti negyvenamų butų. D. Bliūdžiuvienės duomenimis, pernai ir šiemet senamiestyje parduota po vieną butą. Beje, šiais metais pirkėjas sumokėjo apie 40 tūkst. litų.

Prašo nepalikti likimo valiai

Pamarių g. 3 griūvančio namo gyventojai, nepajėgiantys savo jėgomis jį atstatyti, atkakliai mina rajono Savivaldybės mero kabineto slenkstį, nuolankiai prašydami nepalikti likimo valiai. Ir nors nėra galimybių iš biudžeto finansuoti privataus gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektą, visgi ieškoma būdų, kaip padėti.

Pasak rajono Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Gerdauskio, šio avarinio namo gyventojai, sudarę jungtinės veiklos sutartį, rengia pastato rekonstrukcijos projektą. „Neseniai rajono Savivaldybės tarybos sprendimu pakeisti daugiabučių gyvenamųjų namų rėmimo fondo įstatai. Po šių pataisų galima remti ir jungtinės veiklos sutartimi valdomus daugiabučius gyvenamuosius namus. Artimiausiame Tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl lėšų –15 tūkst. Lt skyrimo į šį fondą. Gyventojai, turėdami rekonstrukcijos projektą, galės prašyti paramos. Meras Vaclovas Dačkauskas žadėjo kreiptis į stambesnes rajono įmones, kad padėtų jį įgyvendinti. Žinoma, rekonstrukcija kainuos ir patiems gyventojams“, – kalbėjo M. Gerdauskis.

Virginija LAPIENĖ