Problema
Sukčiams Klaipėdos apskritis – kvailių kraštas
Telefoniniai sukčiai Klaipėdos apskritį jau įsidėmėjo kaip kvailių kraštą. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šioje teritorijoje per 9 metų mėnesius įvairiais būdais pinigai išvilioti iš 483 asmenų. Sukčių grobis siekia net 365 000 litų. Bankai ir policijos pareigūnai tvirtina esantys bejėgiai prieš žmonių patiklumą ir recidyvistų fantaziją – šie savo taktikas keičia žaibo greičiu.
Grobis – 45 tūkst. Lt
Statistika rodo, kad Klaipėdos apskritis yra antroji Lietuvoje (po Vilniaus) pagal vienam gyventojui tenkantį sukčiavimų skaičių. Per 9 šių metų mėnesius Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 483 sukčiavimų atvejai, kai pernai per visus metus skaičius siekė 527.
Daugumą jų sudaro telefoninių sukčių atakos, kuriomis siekiama išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis. Pasinaudojus jais ištuštinama ne tik banko sąskaita, bet nukentėjusiojo vardu paimama greitųjų kreditų – žmogus dar įklampinamas į skolas.
Praėjusią savaitę banko „Swedbank“ iniciatyva surengta spaudos konferencija, kurioje banko Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė ir Klaipėdos apskrities policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Kristina Antanavičienė pristatė grėsmingą sukčiavimų statistiką.
„Gyventojai dar iki galo neįvertina interneto banko prisijungimo duomenų svarbos, todėl juos turėdami sukčiai gali per 5 min. visiškai ištuštinti žmogaus sąskaitą, o paimti jo vardu greitąjį kreditą užtrunka tik 15 min. Prisijungimo prie interneto banko duomenys – kodai ir slaptažodis – yra daugiau nei raktas nuo jūsų namų durų“, – priminė „Swedbank“ atstovė L. Žemaitytė.
„Swedbank“ duomenimis, dažniausiai prisijungimus išvilioję telefoniniai sukčiai padaro 2-4 tūkst. litų žalą, tačiau fiksuojama ir dešimtis kartų didesnės žalos. Šiemet didžiausias sukčių grobis – 45 tūkst. Lt. Visos Lietuvos mastu šiemet užfiksuota jau 3 565 sukčiavimo atvejai, daugiausia – telefonu. Pernai iš vis užregistruota 3 830 sukčiavimų. Estijoje ir Latvijoje tokių nusikaltimų mastas daug mažesnis.
Veikia grupėmis
„Jei per trumpą laikotarpį regione buvo įvykdyti keli panašūs telefoniniai sukčiavimai, reiškia, sukčiai tame regione gali turėti jiems talkinančių asmenų, dar kitaip vadinamų „kojomis“. Be to, sukčiauja dažniausiai kalėjime sėdintys nuteistieji, kurie ieško aukų pagal telefonų knygą. Jų suaktyvėjimas viename ar kitame rajone taip pat rodo, kad jie tikriausiai turi to regiono gyventojų telefonų knygos lapus ir į gyventojus nukreiptų atakų gali padaugėti“, – įspėjo Klaipėdos AVPK vyriausioji tyrėja K. Antanavičienė.
Dažniausiai sukčiauja Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji. Pajūrio gyventojus jie laiko turtingesniais.
„Tokie nusikaltėliai veikia gerai organizuotomis grupėmis. Vienas ar keli patirties ir psichologinių įgūdžių turintys nariai skambina aukoms, prisistatydami FNTT, STT, bankų ar kitų institucijų darbuotojais, gąsdindami, kad per aukos sąskaitą plaunami pinigai. Esą norint tai sustabdyti, reikia padiktuoti savo prisijungimo duomenis ir niekam apie tai neprasitarti, nes vyksta tyrimas. Išviliotus duomenis sukčiai skubiai perduoda bendrininkui, kuris turi interneto prieigą ir per 5 minutes gali pervesti aukos pinigus į kitas sąskaitas. Kiti grupės nariai jau laukia prie bankomato. Gavę signalą, kad pinigai pervesti, jie akimirksniu juos išgrynina“, – eigą nupasakojo L. Žemaitytė.
Kalėjimuose – „uabai“
Policijos pareigūnė akcentavo, kad kontroliuoti sukčius turėtų Kalėjimų departamentas, tačiau to pasigendama. Esą kartais vienoje kameroje sėdi net keli anksčiau už sukčiavimą jau teisti nusikaltėliai, tad kamera tampa lyg sukčių UAB. Jie tarsi puikiai leidžia laiką ir turi gerą „šaiką“. Kompiuteriu naudotis kalėjime leidžiama, telefonai į įstaigas patenka nelegaliai, lygiai taip pat gaunamas ir interneto modemas. Nors mobilusis ryšys įkalinimo įstaigose blokuojamas, K. Antanavičienė stebėjosi, jog toks blokavimas kažkodėl neveikia.
Pareigūnė pridūrė, jog sukčiai dažnai nusikaltimo bendrininkais paverčia to neįtariančius asmenis. Pavyzdžiui, sunkiai besiverčiančio asmens paprašoma jo banko sąskaitos, kuri jam nežinant naudojama kaip tranzitinė pinigams pervesti. Tačiau sukčiai sąskaitą tuoj ištuština, o socialiai remtinas asmuo nukenčia – įplaukas „Sodra“ traktuoja kaip pajamas ir žmogui nebeskiria pašalpų. Tiesa, sukčiai jau prisistatinėja ir „Sodros“ darbuotojais.
Aukos dažnai pasijaučia svarbios tyrimui ir it kokio amerikietiško detektyvo herojai „padeda“ sukčiams atlikti tyrimą. Asmenims, neturintiems elektroninių banko prisijungimo kodų, sukčiai liepia nueiti į banką, paprašyti juos išduoti. Nors bankininkės visuomet klausia, kam klientas kodus naudos, žmogui telefonu prisakyta neprasitarti – neva bankininkė ir plauna jo pinigus. Taip verbuoti auką sukčiai gali kelias dienas.
Pernai apskrityje telefoniniai sukčiai padarė žalos už 340 tūkst. litų, o kredito bendrovėms padaryta 110 tūkst. litų žala. Šiemet nusikaltėliai išviliojo 275 tūkst. litų, o kreditų bendrovės neteko 90 tūkst. litų.
Stereotipas, kad sukčiams įkliūva senyvo amžiaus žmonės, nyksta. „Swedbank“ statistika rodo, kad sukčiavimo aukomis 9 iš 10 atvejų tampa vyresnės nei 25 metų moterys. Jų duomenis sukčiai randa telefonų knygose, internete, socialiniuose tinkluose. Moterimis lengviau manipuliuoti.
„Swedbank“ siūlo kiekvienam gyventojui apsaugoti savo pinigus ir sąskaitoms nustatyti tam tikrus limitus, kiek per parą iš jų galima išimti ar pervesti pinigų. Tačiau svarbiausia – suvokti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų svarbą ir jų niekam neatskleisti, nes nei banko darbuotojai, nei policijos ar kitų institucijų pareigūnai gyventojams niekada neskambina ir šios informacijos neprašo.
Ką sukčius gali padaryti gavęs asmens duomenis?
Per 1 min. – persiunčia duomenis turinčiam priėjimą prie interneto.
Per 3 min. – ištuština kreditą, perverda jį į kitas sąskaitas.
Per 5 min. – nutraukia indėlius ir perveda pinigus į kitas sąskaitas.
Per 3 min. – pasiima sąskaitos likutį.
Per 15 min. – aukos vardu paima SMS kreditą.
Netekti pinigų galima per 3-5 min. nuo momento, kai sukčiui pokalbio metu perduodami prisijungimo prie interneto banko duomenys.
Jolanta VENSKUTĖ
