Savanoris: siekis padėti žmonėms įveikia baimę

Klaipėdos rajone gyvenantis A. Mockus savanoriauja Klaipėdos respublikinėje ligoninėje, kur papildomos darbo rankos per koronaviruso pandemiją yra labai reikalingos.

1991 m. sausio 13-osios gynėjai drąsiai kovojo už Nepriklausomybę prie televizijos bokšto, o dabar – siaučiant koronaviruso pandemijai – mūsų šalį gelbėja ne tik pirmosiose kovos su COVID-19 fronto linijose esantys tam tikros srities profesionalai, bet ir savanoriai.

Darbas ligoninėje – nenuspėjamas

Klaipėdos rajone gyvenantis Aurimas Mockus savanoriauja Klaipėdos respublikinėje ligoninėje. Tris dienas per savaitę vyras dirba Priėmimo skyriuje: „Pirmadienį, trečiadienį, šeštadienį skubi pagalba pacientams teikiama Klaipėdos respublikinėje ligoninėje, antradienį, ketvirtadienį, sekmadienį – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, o sekmadienį – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Šios priėmimo dienos kiekvienai gydymo įstaigai yra kritinės. Tad būtent minėtomis savaitės dienomis savanoriauju Klaipėdos respublikinėje ligoninėje.“

Aurimo darbas Priimamajame prasideda srautų skirstymu, kiekvienas pacientas, kaip sako pašnekovas, praeina pro jų rankas. Surenkama pirminė informacija, kuo skundžiamasi, ar turėjo kontaktų su sergančiaisiais koronavirusu ir pan. Jau pačią pirmą savanorystės dieną teko išbandymas: neblaivus jaunuolis, apšilęs ir atsikvošėjęs Priimamajame, ėmė kumščiuotis, tad Aurimui teko greitai reaguoti. A. Mockus akcentavo, kad kerojantis mitas, jog dabar gydymo įstaigos rūpinasi tik sergančiaisiais COVID-19, neturi pagrindo. Priėmimo dienomis į gydymo įstaigas atvyksta ar atvežami visi, kuriems reikalinga skubi pagalba: kas galvą susitrenkė, kam pilvą skauda, kam širdies ritmo sutrikimai – visi priimami. „Tačiau, žinoma, kiekvienas atvykęs turi įvertinti, jog ligoninė yra koronaviruso židinys, tad būtina saugotis. Jei turite atsisiuntę specialią programėlę telefone, iškart pamatysite, kiek turėjote kontaktų apsilankę ligoninėje“, – sako pilietišku elgesiu išsiskiriantis A. Mockus.

Baimę nusveria siekis padėti

Aurimas nėra persirgęs koronavirusu, tačiau į klausimą, ar nebijo susirgti, atsakė: „Paklauskite kareivio, einančio į karą, ar jis bijo numirti. Bijoti bijome, tačiau galimybė padėti šiuo atveju svarbesnė. Paskaitydavau istorijas, kaip kažkas kažką išgelbėdavo, pagalvodavau, kad daryčiau tą patį.“ Savo laisvalaikį skiriantis padėti kitiems žmonėms savanoris turi savo nuostatas. Pasak Aurimo, mūsų trapiuose gyvenimuose labai svarbu padėti kažkam išgyventi. Dabar būna situacijų, kai kiekviena savanoriavimo ligoninėje sekundė yra labai reikšminga. Iš pirmo žvilgsnio net labai paprasti veiksmai kartais gali nulemti žmogaus gyvybę: ar greitai sugebėsi pacientą pervežti iš vienos palatos į kitą, ar suskubsi pasiruošti gaivinimui, intubavimui. „Kariui svarbu priesaika, medikui – Hipokrato priesaika. Apmaudu, kad pasitaiko ir tokių medikų (nekalbu apie Respublikinę ligoninę) ar net karių, kurie, susidūrę su tiesiogine grėsme, bijo vykdyti duotas priesaikas“, – pastebi A. Mockus.

Aurimas jau septynerius metus savanoriavo ir Krašto apsaugos pajėgose, tačiau dabar jis nebeatitinka naujai priimto Kario išvaizdos standarto, mat turi ilgą barzdą. Pilietiškas vyras dalyvauja ir Šaulių sąjungos veikloje. Pradžioje jis padėjo kontrolės punktuose, tačiau dabar, kai savanoriauja ligoninėje, to nebedaro dėl padidėjusios kitų žmonių apkrėtimo rizikos.

Kviečia prisijungti skeptikus

Visus koronaviruso skeptikus Aurimas kviečia atvykti savanoriauti, nes Klaipėdoje savanorių pajėgos nėra didelės. „Tegul pamato liūdną realybę. Būna dienų, kai mirusieji nebetelpa ligoninės morge. Tegul pamato ir tuos, kurie atvyksta žiopčiojantys kaip žuvys, su didelėmis plaučių problemomis. Kai kurie taip žiopčioja savaitę namuose ir tik tada išsikviečia Greitąją, nesuprantamas toks delsimas. Tegul pamato, koks gydytojams tenka krūvis. Medicinos sistema perkrauta. Tai galima palyginti su skalbinių gręžimu. Pradžioje dar bėga vanduo, po to varva, o galiausiai, kiek gręži, niekas neišbėga. Tokia „perspausta“ stadija šiuo metu yra gydymo įstaigose. Sistema nebesugeba apdoroti užplūstančio pacientų skaičiaus“, – savo įžvalgomis dalijosi Respublikinės ligoninės savanoris.

Aurimas pasakojo, kad pirmiausia jam paskambino bičiulis iš baikerių klubo, kuris norėjo savanoriauti. Tuomet A. Mockus susisiekė su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku ir pareiškė, kad galėtų tiek jo draugas, tiek jis pats savanoriauti ligoninėje. Tačiau iš Klaipėdos universitetinės ligoninės pasiekė žinios, kad ten esą savanorių nereikia. Vėliau pagalbos paprašė Respublikinė ligoninė. „Tai sveikintina. Keista, kai Vilniuje karščiausiuose taškuose savanorių tiek daug, o Klaipėda neišnaudoja tokios galimybės“, – stebėjosi pašnekovas.

Praėjusią savaitę kalbintas Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis teigė, kad norinčių dirbti savanorių laukia visi, tačiau ypatingai laukia tų savanorių, kurie turi profesinių įgūdžių, t. y. kolegijose, universitetuose studijuojančių studentų, būsimų slaugytojų, gydytojų.

Policija turi pastiprinimą

Rudenį šalyje įvedus karantiną, kontroliuoti, kaip laikomasi jo reikalavimų, policijai nuolat padeda Viešojo saugumo tarnybos, Karo policijos, Lietuvos policijos mokyklos kursantai ir darbuotojai, taip pat – Lietuvos šaulių sąjungos, policijos rėmėjų atstovai bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Papildomos pajėgos pasitelkiamos patruliuojant viešose, žmonių susiburti pamėgtose Klaipėdos apskrities vietose ir postuose, vykdant judėjimo tarp savivaldybių kontrolę. Vien šventiniais Kalėdų ir Naujųjų metų savaitgaliais policijai talkino daugiau kaip 300 įvairių tarnybų atstovų, šaulių ir policijos rėmėjų:

2020 m. gruodžio 23–27 d. – 70 šaulių, 36 Lietuvos policijos mokyklos kursantai ir darbuotojai, po 30 Karo policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, 11 policijos rėmėjų. 2020 m. gruodžio 31–sausio 3 d. – 37 šauliai, 31 Lietuvos policijos mokyklos kursantas ir darbuotojas, 16 Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, 3 policijos rėmėjai.

Vakarų (jūros) šaulių Klaipėdos apskrities 3-iosios rinktinės vadas Rolandas Lukšas džiaugiasi, kad šaulių turi nemažai, per pandemijos laikotarpį tenka vykdyti daug veiklų. „Šventiniu laikotarpiu per 200 šaulių budėjo keliuose Kontrolės postuose kartu su policijos, Karo policijos atstovais“, – informavo R. Lukšas.

Agnė ADOMAITĖ

Asm. albumo nuotr.


Taip pat skaitykite:

2021-ųjų biudžetas. Koks jis ir kaip bus panaudoti pinigai?
Informacija dėl kelių priežiūros seniūnijose žiemos metu
Dar nepateikei pasiūlymo?  Nelauk, juk tikrai turi nerealią idėją!
Nedarbo lygis yra  rekordiškai išaugęs
Politikas nepripažįsta pažeidęs karantiną: esą tai persekiojimas
Kaimo bendruomenės: karantine ilgimasi gyvo bendravimo
Tarpininkai tarp praeities, dabarties ir ateities
Tautodailininko Užgavėnių personažų kaukės
Kretingališkės papuošalai – stilingoms moterims
Ievos Simonaitytės muziejus laukia rožių sodinimo šventės
„Galėčiau klonuotis į tris, ir visi trys turėtų ką veikti“, –
Žiedinės ekonomikos kryptis kilstels rinkliavos kartelę
su kelionių vadove Monika Vasyliene

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Kai galai nesurišti

Žiemos šaltis surakina ir vėl…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook