Savivaldybėje

Chemijos pramonės monstrui priešinasi kaimynystėje gyvenantys žmonės

Rytoj Klaipėdos rajono savivaldybės taryba planuoja priimti daliai rajono gyventojų lemtingą sprendimą – leisti ar neleisti Klaipėdos rajone šalia jau veikiančios chemijos gamyklos statyti dar vieną chemijos pramonės monstrą. Numatoma gamykla iš sprogios ir nuodingos medžiagos, taip pat naudodama sprogius ir nuodingus cheminius reagentus per metus gamins 600 tūkst. tonų tereftalio rūgšties, kurią kaip žaliavą naudotų jau veikianti gamykla KLAI – PET. Planuojama gamykla iš aštuonių šiuo metu pasaulyje veikiančiųjų būtų antroji pagal galingumą.

Žaliųjų perspėjimų neišgirdo

Lietuvos žaliųjų judėjimo ekologinio klubo “Žvejonė” narys gargždiškis Erlandas Paplauskas teigia, jog rajono Savivaldybė suklydo 2003 m. įsileisdama šiuo metu jau pradėjusią veikti Klai – PET. “Mes, žalieji, mėginome paaiškinti, kad neverta pigiai parduoti brangiausio savo turto – vandens, oro ir žmonių sveikatos, tačiau Tarybos nariai perspėjimų neišgirdo, jie pradėjo derėtis dėl investicijų, savo rinkėjų ramybę ir sveikatą pardavė už 600 tūkst. Lt”, – kalbėjo “Bangos” korespondentei ekologas. Gauti iš chemijos gamyklos pinigai paskirti bibliotekos ir muzikos mokyklos patalpoms buvusios ligoninės pastate Priekulėje įrengti.

Pasak E. Paplausko, žalieji nepasisako prieš investicijas ir pažangą, tačiau prieš pradedant statyti tokias įmones būtina moksliniu pagrindu sudaryti planą, gamyklas išsklaidyti visoje Lietuvos teritorijoje. Yra po vieną pavojingą įmonę Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose, o uostamiestyje ir Klaipėdos rajone – trys chemijos gigantai vienoje vietoje. “Tokių analogų nėra pasaulyje. Lietuvoje yra rajonų, kur nėra jokios pramonės, klesti bedarbystė. Kodėl ten nestatyti?“ – retoriškai klausė ekologas.

Lemia kapitalas

”Stambus kapitalas įveikia jūras, marias, vandenynus, orą, žemę ir bet kokią valdžią”, – įsitikinęs E. Paplauskas. Jo nuomone, specialiai šioms (o gal ir dar būsimoms nusipirktame sklype) gamykloms beveik trigubai sumažintos net sanitarinės apsaugos zonos. “Statant PET, matavo atstumą liniuote nuo gamyklos centrinio taško iki gyventojo gyvenamojo namo, nepaisydami, kad aplink sodybą taip pat turi būti sanitarinė zona”, – piktinosi ekologas.

Rimkų bendruomenės tarybos pirmininkas Gintautas Ambrozaitis „Bangos“ korespondentei sukonkretino, jog plastmasės gamybai, vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymo 12.6 punktu, sanitarinė zona nustatyta 500-1000 m. Lietuvos statybų projektavimo institutas, anot jo, “peršoko” šį punktą ir vadovaujasi 12.18 punktu, kuriame “niekur kitur nepriskirtų medžiagų gamybai” pakanka 150 m sanitarinės zonos.

Nerūpi padariniai

Ekologo E. Paplausko nuomone, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras ir Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas piktybiškai “stumia” naująją gamyklą, niekas neskaičiuoja, kiek visi trys gigantai kartu išmes nuodingų medžiagų, kokia sprogimų rizika. “Chemijos gamyklose gamybos procesai vyksta aukštoje temperatūroje. Galime priminti internete ir spaudoje skelbtus pavyzdžius apie sprogimus gamyklose Glazgo ir Tulūzoje, kuriose sintezei buvo naudojama aukšta temperatūra”, – teigė E. Paplauskas. Pasak jo, PET poveikio aplinkai duomenys keisti net tris kartus ir nustatyti tokie, kokių reikėjo.

Rimkų bendruomenės pirmininkas G. Ambrozaitis važiavo į Klai – PET ne šiaip sau pasidairyti, o įsitikinti, kiek jos savininkai suinteresuoti aplinkinių saugumu ir sveikata. “Į klausimus atsakinėjusį ekskursijos vadovą (įmonės technologą) paklausiau, ar dažnai bus keičiami žalingas medžiagas sulaikantys anglies filtrai. Gavau atsakymą, jog jie ne tik neįrengti, bet ir projekte nenumatyti. Neoficialiais duomenimis, pagal pačios įmonės skaičiavimus į orą išmetama tarša 25 kartus viršija leistiną normą”, – dalijosi nerimu G. Ambrozaitis.

Jis turi oficialius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus vėjo ruožų stebėjimo duomenis. Pasirodo, jog pajūryje vyrauja rytų vėjas, todėl rimta priežastis nerimauti tiek rajono, tiek Rimkų, Klaipėdos bei Neringos gyventojams. G. Ambrozaitis teigia, jog jam po ekskursijos į gamyklą dvi dienas skaudėjusi galva. “Vėjui atsisukus į mūsų pusę, jaučiame salsvoką kvapą, kuris erzina gerklę”, – sakė jis. Apibūdindamas paradoksalią situaciją, Rimkų bendruomenės pirmininkas papasakojo, jog, paskambinęs į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą ar Aplinkos apsaugos agentūrą, išgirstąs raginimą kreiptis į Klaipėdos rajono adekvačias institucijas, o pasiūlęs šioms patikrinti kvapus, išgirstąs raginimą skambinti į Klaipėdą.

Auga nauji korpusai

Ekologas E. Paplauskas teigė, jog turimame didžiuliame sklype statomą PET įmonę buvo galima patraukti toliau nuo gyvenamųjų namų, tačiau aplinkiniams tik dabar paaiškėjo, jog buvo palikta vieta dar vienai gamyklai.

Vartydami 2003 m. PET įmonės sklypo planą, pastebime šalia nubrėžtų planuojamų pastatų punktyrais tarsi veidrodyje atsispindinčią dar vieną tokią pat gamyklą. “Aiškindamiesi su PET statytojais, tuomete UAB “Nemuno bangos grupė”, teiravomės, ką tai reiškia. Mums buvo paaiškinta, jog nužymėta perspektyva”, – „Bangai“ sakė G. Ambrozaitis.

Bendruomenės tarybos pirmininkas saugo įrašą, kuriame tuometis UAB “Nemuno bangos grupė” direktorius G. Bačiulis interviu žiniasklaidai dar 2004 m. pavasarį patvirtino, jog minimame sklype bus dvi chemijos gamyklos. Pasirodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2005 m. vasario 2 d. protokolu “Dėl Klai – PET įmonės išplėtimo” nustatė, kad numatomo statinio projektas atitinka projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus. Administracijos direktorius K. Cirtautas tą pačią dieną pasirašė statybos darbų leidimą. Į “Bangos” korespondentės klausimą apie gamyklos plėtrą Administracijos direktorius atsakė, jog tai – jokia plėtra. “Sklypo detaliajame plane, kuriam pritarė Tarybos nariai, numatyta visos gamyklos statyba. Logiška, kad ji vykdoma etapais, baigus ir paleidus vieną korpusą, pradedamas statyti kitas. Statytojo teisė prašyti leidimo visai statybai ar jos dalims”, – paaiškino direktorius. Nauji pastatai jau iškilo, gali būti, jog netrukus vietoj vienos gamyklos turėsime dvi arba bent jau dvigubo pajėgumo negu buvo planuota, plastmasės gaminių gamyklą. Arba, pasak Administracijos direktoriaus, baigtą dar 2003 m. numatytą statyti gamyklą. Žinia, tokia suspės sudoroti planuojamos galingos tereftalio rūgšties įmonės pagamintą žaliavą. Beje, vien tereftalio rūgšties plastmasės žaliavai gaminti neužtenka. Poveikio aplinkai programoje šalia jos išvardijami dar keli chemijos produktai. Kuo esame garantuoti, kad turimame sklype neatsiras dar kelios šiuos tik specialistams pažįstamus cheminius junginius (monoetilenglikoksą, dietilenglikolį, ivoftalinę granuliuotą rūgštį) gaminančios įmonės.

Prašys vardinio balsavimo

Jakų bendruomenės pirmininkė Vida Narbutienė „Bangos“ korespondentei pirmadienį teigė, jog raštu prašys Savivaldybės tarybą klausimą dėl gamyklos statybos iš darbotvarkėje numatyto svarstyti 27-ąjį perkelti į pirmąjį. Jakiškiai prašys, kad keli gyventojai posėdyje galėtų atstovauti 430 protestą pasirašiusių žmonių. „Kviesimės kuo daugiau žiniasklaidos – laikraščių, radijo, televizijos atstovų, prašysime vardinio balsavimo“, – sakė V. Narbutienė.

Rimkų bendruomenės pirmininkas G. Ambrozaitis tvirtino tikįs, kad Savivaldybės taryba suvoks savo atsakomybę gyventojams. „Suradome ir televizijos laidoje parodėme, kokiam pareigūnui, matyt, už paslaugumą namas statomas, surasime ir kam atostogos į pietus finansuojamos, ir kitokia „parama“ teikiama“, – prisipažindamas, jog atskleisti korumpuotus valdininkus yra ne itin maloni misija, visgi ryžtingai nusiteikęs nenusileisti kalbėjo Rimkų bendruomenės gyvenamosios aplinkos saugumo gynėjas.

Praėjusią savaitę posėdžiavę rajono Savivaldybės tarybos komitetai nusprendė nepritarti planuojamai ūkinei veiklai – TFR (tereftalio rūgšties) gamybai Dovilų seniūnijoje, Rimkų kaime.

Jadvyga SURPLIENĖ