Šeimuos relikvėjės primėn artėmūsius ėr gėmėnė
Kas mums īr noma? Kas anims īpot dvāsė? Ba kuo sāvės naisėvaizdoujam, grīžteliejė ī praeiti, gīvendami dabartie ėr pasvajuodamis apie ateiti? Kon keravuojam, o pražovos ėlga gailietomem, nes ni ož juokius pėningus tuo nanusėpėrktomem? Kuožnus tor sāva atsakīmus. Vo tėi, katrėi Gargždu krāšta muziejaus paokatintė atsėlėipė ī kvėitėma apsėžvalgītė sāva nomus ėr papasakuotė iš kartuos ī karta pardoudamu daiktu istuorėjės, anus nupaveiksloutė, aiške atsakītu, kad anum noma toštė būtom ba šeimuos relikvėju. Kuožnus daikts – atskėra istuorėjė. Vo anėi tonke liudėj apie šeimuos ar net gėmėnies gīvenėmus.
Autuorės nuotr.: a numanuot, kon sīkiu so gīvolem šokoutė šokuom laikau dešėniuo ronkuo? Muziejėninka, gāvė portėgrāpėje, nažėnuojė tuo daikta paskėrtėis. Vo anon nauduodava kuožnus rėmuorius. Aš dar atmėnu, kāp senielis atsėsiedės vakaras plieskės taisīdava“, – sākė V. Dėrvonskis. Lėngviau mosint pažintė onglim ikaitėnama pruosa, medėnė skalbėniu līgėnėma lėnta, katron laika Laimutė, ėr svėistāmušė šalėp.
Tarp pateikieju – ėr kolekcėninks
Gargždu krāšta muziejaus kolektīvs džiaugsmu natvierė, ka Klaipiedas rajuona, sīkio ėr Gargždu gīventuoje pradiejė dalintėis sāva šeimuos relikvėjuom, pasakuodami anu atsėradėma ar išsauguojėma istuorėjės. Žėnė, par karantina gīva sosėtėktė nabōva kāp: portėgrapėjės ėr anuos ožfiksoutu senu daiktu istuorėjės muzieju pasiekė moderne – internetu. Istuorėjės apie daiktus, katrims ėr kelė dešimtmete, ėr kelė šimtmete, dabar jau pateiktas Gargždu krāšta muziejaus internetėniam poslapie. Paveiziejės gali atmintė, kad ėr sāva vaikīstės nomus esi tuokiu daiktu mātės, o gal ėr nauduojės, vo je ne – gali paspieliuotė, kas tuoks ėr kam skėrts bōva.
Žmuonis keravuo sāva gėmėnies senus rakondus, stuotkus, portėgrapėjės, dokumėntus, siovėma māšinas, apdarus, kėtė priglaud ėr atėdoudamus draugu ar pažīstamu, o īr tuokiu, katrėi sakuos sergo kolekcionāvėma lėga. Sorinkė, kon beradė iš sāva senēliu nomu, dabar senus laikus menontiu daiktu ėiška ėr torgus, ėr internetė. Na tik gargždėškem žėnuoms kolekcėninks Raimunds Jucius napagailiejė nu 70 iki 100 euru ož 90 mētu senoma poudelius, taurēlė, cokrėnė ėr portrēta, katrėi 1930 metas bōva pagamintė mėnavuojont konėgaikšti Vītauta 500-uosės mėrtėis mētėnės. Vėsė tėi daikta skėrtingu ožsieni šaliu gamintuoju.
Gargždu krāšta muziejaus istuorėks Mārius Muockus primėnė, kad tarpukariu bōva sokorts Vītauta Dėdžiuoji kults: „Idiejė 1930 metus švėstė kāp Vītauta Dėdžiuoji metus 1928 m. iškielė A. Smetuona ėr tautėninkams artėms žmuogus, Lietova pagražinti draugėjės cėntrėnės valdības narīs kan. Juozus Tums-Vaižgants. Tam tėkslou sokorts atskėrs komitets, fonds ėr net išlēsts precedėnta natorīs istatīms.“ Vėins iš ispūdingiausiu Vītauta Dėdžiuoji mētu rėngėniu – anuo paveiksla keliuonė po Lietova, katra troka iki rogsiejė 7 d. Vo i Kauna anam sogrīžos prasėdiejė pagrindėne rėngėne. „Tās metas išlēsta ėr benė labiause kolekcėninku vertėnama tarpukari kninga – Vītauta Dėdžiuoji mėrtėis 500 mētu sokaktoviems pamėnavuotė alboms. Anon pamatītė gal Gargždu krāšta muziejaus ekspuozicėjuo“, – džiaugdamuos kolekcėninku bėndradarbiavėmu so muziejas sākė M. Muockus. Kninga muziejou atnēšės žmuogus papasakuojė, kad 50 mētu ana pragoliejė ožkasta žemie, diel tuo lapa tropiejė vuos palietos. Dabar kninga jau restaurouta.
Pagarba istuorėje – muziejus
Gargždėškis Virginijus Dėrvonskis nuo mažėns duomas senuovėškas rakondas. Ton, kon anuo tievoks atsėkeldams ī Gargždus parsėvežė iš sāva nomu Šakėniu kaimė, kon pasėsekė išsauguotė iš seneliu nomu pri Viežatiu, ka tėisont autostrāda gāva išsėkeltė, daba pagarbe keravuo Virginijus so žmuona Laimutė. Anuos šėrdi ėrgi gluosta vaikīstės nomu prisėmėnėma, muočiutiu, māmas, tetu pasakuojėma apie senus čiesus ėr iš tum čiesu išsauguotė daiktele. Vīra nuorou vėsas šeimuos relikvėjės pagarbe laikītė matuomuo vėituo ana na tik naprieštarāva, bet so okata pritarė. Tēp priš 5 metus Dėrvonskiu nomū kėimė atsėrada šeimuos muziejēlis, katrou džiaugas ėr dėdžiuojas ėr anum dokra Akvilė.
Ni katras – ni Virginijus, ni Laimutė nagal išskėrtė, koris daiktielis anim brongiausis. Gal tik pasvertė – sunkiausės bus gėrnaposės, ož anas lėngvēsnės – svarstīklės so boužiem, o pati lėngviausė mosint bus besonti Virginijaus senieli adata, skėrta arkliu pakinktams siūtė ėr taisītė. Laimutė ketėn vėsus daiktelius kada nuors soskaičioutė ėr ožrašītė anum istuorėjės. „Kuožnus daikts šnek: ėr vīra senieli uoble, ėr liūnė, katrus Virginijus dar nauduojė statīdams mūsa nōma, ėr šėina peštova, ėr žėbalėnės lėmpas, siūlu vītova, ėr bėčiu dūmėnės…“ – vardėjė Laimutė, ruodīdama ėr sāva tievu, seneliu nomu rakondus – gelda douna minkītė, kalvarāta, šokas lėnams šokuotė, avėkėrpės žėrklės, katruom, pasėruoda, mergas ėr sāva plaukus kėrpdava, saika ėr net stėklėni mosgaudi. Dėrvonske senienu naperk, bet je drauga ar pažīstamė atėdoud sāva šeimuos kuoki daiktieli, katras dvelk šėloma, priglaud. Tēp pas anus atkeliāva daug vondėns parnēšė našte, muolėnė poudīnė, katruo gaspadėnė raugdava agorkus, ėr kėtė jaukė daiktele.
Virginijaus sorėstam muziejelie jau prāded trūktė vėitas, diel tuo kėtkuo i pātė palobė pakielė. Bet narēk bėjuotė, kad ont galvuos nukrės svarstīklės, kalvarats ar vītova – vėskas rėktingu šeimėninku truopne padieta. Vo ka galva ožverti, nuoriedams pamatītė, nusėdīvėji, kad švėistova atstuo sens vežėma tekėnis. Atrāda anon kaimė ožtvartie, o auksėnius nagus toriedams someistrāva švėistova ėr pakabėna palobie.
Dar dėdesnė gerdovienėški Algimanta Vainiaus kolekcėjė. Kelė tūkstonte senuovėniu daiktu vuos telp rekonstroutam ūkėnem pastatė. Algimanta tievēlis ėrgi kaupė senienas, tad vėinuoms jau bemaž 300 mētu. Par tėik laika kai kon ėr restauroutė Algimantou tēka, kāp ėr brėkelė, katruos medėnė dālis iš anuo gimtuoji Žemgoliu kaima, o rata – iš žmuonuos gėmėnaitiu.
Vuokėškam nomė Duovėlu seniūnėjuo givenos Rolands Juonušus keravuo vėskon, kon čia rāda, jok tai anuo tievu noma. Senienuom vīrs paskīrė dāli truobuos. Čia ėr liotērėjės bėliuota, ėr klumpės, ėr radiola, ėr vuokėškas kuoklės.
„Rinktė ėr sauguotė ton, kas paveldieta iš senēliu ar pruosenēliu, īr na tik šėrdėi miela veikla, bet ėr dėkte svarbus puomiegis grīna muokslėnė prasmė. Tėi daikta pasakuo apie konkrētė vėituovė, anuos žmuoniu buities ipatomus, kartas daug kon pasāka ėr apie anus nauduojosius žmuonis“, – svarsta muziejaus istuorėks M. Muockus.
Naomžėnė, bet ėlgaomže
Ka sakuom, kad nieka nier omžėna, toram uomenie arba gīvenėma, arba daiktu trapōma, arba atmintėis trumpoma. Kāp stebėn šimtamete, išsauguojė švėisi pruota, tēp stebėn ėr žmuoniu sogebiejėms keravuotė brongius daiktus. Kvėitėnėški Gedimina Gėrgždi iš senēliu Adolpinas ėr Pēliksa Gėrgždiu paveldietus nomus garbinguo vėituo poikoujas porceliānėnė tortėnė varėniem kuojeliem. Anuos dognė – ožrašus, kad pagaminta 1798 metas. Tortu sene tuo tortėnė nieks nabtėik ont stāla – diel gražoma laika. Kāp senēliu nomus ana atsėrada, G. Gėrgždis nažėna, gal tik spieliuotė. Gėmėnies iš māmas posės genealuogėni mēdi iki 9 kartuos atkūrės Gedimins žad imtėis tievēli gėmėnies. Anuo šeimuos šāknis siek XVI–XVII omžiu, nes archīvus rāda īrašu, kad Ontkalni kaime tumet gīvenė Andrius ir Magdalena Gėrgžde. Gedimina senēliu noma pėrma bōva ėrgi Ontkalnie, tik meliuoracėje atgėnė anus i Kvėitėnius. Tēp iš Ontkalni ėr tortėnė parkeliāva i Kvėitėnius. Gedimins abejuo, ar senele soprāta šiuos vertė, o Gargždu muziejėninkus ana nustebėna. A soskaitiet, kėik ana mētu? 223-ėje stuojė!
G. Gėrgždis pateikė muziejou ėr 120 mētu „Miele“ kompānėjės veikontės svėistāmušės portėgrapėjė. Daba, ka vėina dėina nusėperki kuoki aparāta, o kėta dėina jau sogend, iš dīvu naišēni, ka po 120 mētu daiks da veik. „Išbondītė išbondiem, būt svėists išējės, tik kad karvės natoram ėr tėkra smetuona“, – joukāva kvėitėnėškis. Tuokės svėistamušės Vuokėtėjuo gamėna 1890–1910 m.
Išskėrtėnė skrīnė
Senu skrīniu, skrīneliu na vėina mātės istuorėks M. Muockus Elėnas Petruošienės sauguoma pruosenēli Ėgna Paulėka skrīnė so piešėniu vadėn retu, išskėrtėniu daiktu. Pėišėnie pavaizdouts muitėnės (pasėini) punkts ėr kareivis so šautovu. E. Petruošienės pruosenele gīvena Grėkšūs, Kretingas rajuonė, iki sėina bōva galoks kieli. „Meistrus, pagamėnės ėr papoušės skrīnė, toriejė būtė mātės, vo gal na sīki ējės par pasėini parējėma punkta. Dažniause vėitas gīventuoje īš Klaipiedas krāšta parsėgabendava retesniu prēkiu (ypač pramuonės dėrbėniu), ēdava tam tėkru paslaugu (žėnoma istuorėjė, kāp mergina išsėruošė ī Klaipieda pasėdarītė šukuosenas švėntiems) ar oždarbiautė“, – diestė M. Muockus.
XIX a., ka pagaminta sauguomuoji skrīnė, vės labiau iemė plėstė kontrabanda. Vo kas ėr senas čiesas, ėr tarpukariu bōva pagrindinė kontrabandėnė prekė? Kāp ruoda išlėkė moitėninku dokumėnta, aiške, kad spirits. 1 literis tik 0,80–1 Lt kaštāva, o jouduojuo rinkuo kontrabandėnis spirits po 10–15 Lt ējė, krautovie degtėnė da brongesnė bōva. Gargždus ėr apīlinkies kontrabandėninku natrūko.
„Balėikt tik spieliuotė, kāp meistrus, pagamėnės šin skrīnė, bōva so pasėiniu sosėjės, o gal tuoks bōva ožsakuova nuors?“ – māsta Gargždu krāšta muziejaus istuorėks.
Paskelbė šeimuos relikvėju konkursa muziejėninka solaukė 12 dalīviu. Bet išskėrtė korin vėina pasėruodė ni šis, ni tas, jog kuožnus daiktielis anuo sauguotuojou brongus, nes žadėn prisėmėnėmus apie žmuonis, anus iki tuol nauduojosius ar ėrgi keravuojosius. Tad muziejėninka nusprėndė juokiu vėitu naskėrtė, o vėsims sāva šeimuos brongėnībiem pasėdalėjosims paruošė duovėnu. Alė anuos tories da palauktė, kol baigsas karantins. Gargždu krāšta muziejus ėr anon sogeb išnauduotė kūrībėška, išsauguodams rīši so bėndruomėnė, katra džiaugas muziejėninku iniciatīvuom ėr darbas, saugontes praeiti ateitėi.
Laima ŠVEISTRYTĖ
