Skaitytojai skundžiasi

Kvietinių gyventojos netenkina vandens kokybė

„Bangos“ redakcija sulaukė Kvietinių kaimo gyventojos Sigitos Girgždienės laiško, kuriame ji skundžiasi prasta geriamojo vandens kokybe ir didele jo kaina. Kvietiniams vandenį tiekiančios UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktorius Vidmantas Buivydas pripažino, kad amonio koncentracija Kvietinių vandenvietėje viršija normą. Pasak jo, amonis itin blogo poveikio žmogaus sveikatai neturi, tik skleidžia nemalonų kvapą. Todėl Kvietinių vandenvietė nėra įtraukta į geriamojo vandens kokybės gerinimo programą, nes pirmenybė teikiama toms vandenvietėms, kuriose normas viršija daug labiau už amonį žmogaus sveikatai kenksmingų fluoridų ir geležies koncentracija.

Normą viršija tik amonio koncentracija

Moteris laiške rašo, kad vanduo yra netinkamas gerti, vos atsukus čiaupą pasklinda supuvusių kiaušinių kvapas. Ji skundžiasi, kad vanduo tokios prastos kokybės, kad net gadina santechnikos įrenginius. Paprašytas šį skundą pakomentuoti Kvietiniams vandenį tiekiančios UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktorius Vidmantas Buivydas sakė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo programą. Pagal ją yra numatytos 46 vandenvietės, kuriose bus statomi vandens gerinimo įrenginiai. Visos vandenvietės pagal du viršijančius rodiklius buvo suskirstytos į dvi grupes. Į pirmą grupę pateko tos, kuriose yra viršijama fluoridų koncentracija (16 vandenviečių), į antrąją – tos, kuriose viršijama bendroji geležies koncentracija (41 vandenvietė). Fluoridas yra labiausiai toksinis rodiklis, todėl nuspręsta vandens gerinimo įrenginius pirmiausia įrengti tose vandenvietėse, kuriose yra labiausiai viršijama fluorido koncentracija. Pagal fluorido rodiklius pirmiausia vandens gerinimo įrenginiai bus statomi Kretingalės, Endriejavo, Agluonėnų vandenvietėse, nes fluoridų koncentracija jose yra per 2 mg/l, kai leidžiama norma yra 1,5 mg/l. Pagal geležies koncentracijos rodiklius vandens gerinimo įrenginiai pirmiausia bus statomi Judrėnų, Tilvikų vandenvietėse, nes jose nustatyta itin didelė geležies koncentracija – daugiau nei 2000 mg/l, kai leidžiama norma yra 200 mg/l.

V. Buivydas teigė, kad Kvietinių vandenvietėje fluoridų koncentracija yra artima leidžiamai normai (1,4-1,7 mg/l), geležies koncentracija iš viso neviršija normos, todėl ši vandenvietė neįtraukta į vandens gerinimo programą. Tačiau UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktorius pripažino, kad Kvietinių vandenvietėje 5 kartus normą viršija amonio koncentracija. Tačiau, pasak jo, šis rodiklis itin blogo poveikio žmogaus sveikatai neturi, tik skleidžia nemalonų kvapą.

Skirtingos įmonės – skirtingos kainos

Kvietinių gyventoja laiške taip pat klausia, kodėl už vandenį ir nuotekas turi mokėti daugiau nei Klaipėdos ar Gargždų gyventojai. V. Buivydas teigė, kad rajono ir miesto gyventojams vandens kaina yra skirtinga, nes juos aptarnauja skirtingos vandens įmonės. Klaipėdos ir Gargždų miesto vandentiekio ir nuotekų tinklus eksploatuoja AB „Klaipėdos vanduo“, o viso Klaipėdos rajono, išskyrus Gargždus, – AB „Klaipėdos rajono vandenys“. AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ yra dvi skirtingos įmonės ir jos yra nustačiusios skirtingas vandens kainas. Šiuo metu Klaipėdos ir Gargždų miesto gyventojai už kubinį metrą vandens be PVM moka 1,65 Lt, už nuotekų kubinį metrą be PVM – 2,34 Lt, o bendra geriamojo vandens ir nuotekų kaina be PVM yra 3,99 Lt. Klaipėdos rajono gyventojai už vieną kubinį metrą vandens be PVM moka 1,75 Lt., už nuotekų kubinį metrą – 5,29 Lt, o bendra kaina už vandens ir nuotekų kubinį metrą be PVM yra 7,04 Lt. Rajono gyventojams vanduo kainuoja brangiau, nes pagal gyventojų tankumą eksploatuojant nuotekų ir vandentiekių tinklus ir įrenginius yra patiriamos didesnės sąnaudos.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie šių vandens įmonių sujungimo galimybę. AB „Klaipėdos rajono vandenys“ direktoriaus teigimu, jo vadovaujamai bendrovei susijungus su AB „Klaipėdos vanduo“ mūsų rajono gyventojams vanduo kartu su nuotekomis atpigtų keliais litais už vieną kubinį metrą. Tuo metu klaipėdiečiams ir gargždiškiams dėl susijungimo vanduo brangtų keliais centais.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėjos Aušros SYMINIENĖS komentaras:

FLUORIDAI yra natūralūs junginiai, į vandenį patenkantys iš uolienų, pro kurias šis prateka. Lietuvoje geriamojo vandens problema – labai nevienodas fluoridų pasiskirstymas šalies teritorijoje. Dalyje Lietuvos išgaunamame vandenyje fluoro yra mažai, dalyje – daug. Ir vienu, ir kitu atveju vandens vartotojams kyla tam tikros grėsmės sveikatai. Žmogaus organizmui žalingas ir per mažas, ir per didelis fluoro, patenkančio iš aplinkos, kiekis. Todėl labai svarbu žinoti, koks fluoridų kiekis yra vartojamame vandenyje, kad, reikalui esant, galima būtų papildomai vartoti fluorą, arba, atvirkščiai, nevartoti tiekiamo vandens gėrimui ar maisto gamybai dėl padidėjusio fluoro kiekio jame.

Fluoras yra biologiškai aktyvus elementas, būtinas žmogaus ir gyvūnų organizmui vystytis. Paskutinių metų moksliniai tyrimai parodė, kad pakankamai fluoridų turintis vanduo ypač reikalingas vaikams ir jaunuoliams iki 15-16 metų amžiaus, kol bręsta ir formuojasi dantys bei kaulinis audinys. Fluoridams patekus į dantų audinį, rūgščioje burnos ertmės aplinkoje ne taip lengvai tirpsta dantų emalis. Taigi, patenkant į organizmą pakankamam fluoridų kiekiui, dantys gali būti neblogai apsaugoti nuo ėduonies, taisyklingai vystosi augančio organizmo kaulų sistema.

Fluoras priskiriamas būtiniesiems elementams, kurių organizmui per parą reikia nedidelių kiekių. Tačiau reikia pabrėžti, kad fluoras yra toks mikroelementas, kuriam būdingas palyginti siauras diapazonas tarp biologiškai naudingos ir toksiškos dozės. Didesni jo kiekiai organizmą veikia kaip tipiškos toksinės medžiagos. Perdozavus fluoridų sukeliama fluorozė. Tai dantis pažeidžianti liga. Sunkiais fluorozės atvejais pažeidžiami ne tik dantys, bet ir kaulai (vystosi osteosklerozė), raiščiai, kurie sukaulėja.

Padidėjęs fluoro kiekis maistui vartojamame vandenyje įprastinėmis sąlygomis nesukelia ūmios ligos, tačiau problemų atsiranda ilgą laiką vartojant tokį vandenį.

Fluoro, kurį organizmas gauna su maistu, geriamuoju vandeniu ir specialiais preparatais, poreikis per parą suaugusiesiems yra apie 1-1,5 mg. Apie 20 kg sveriančiam vaikui reikia apie 0,6 mg fluoridų per parą. Paskaičiuota, kad normaliai besimaitinantis žmogus su maisto produktais gauna apie 0,3 mg fluoridų. Visas kitas fluoro kiekis, patenkantis į žmogaus organizmą, visų pirma priklauso nuo maistui, gėrimui suvartojamo geriamojo vandens kiekio ir fluoro koncentracijos jame. Lietuvos higienos norma HN24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nurodo, kad fluorido ribinė vertė geriamajame vandenyje turi būti ne daugiau kaip 1,5 mg/l.

Vandens tiekėjai privalo nuolat tirti bei informuoti vartotojus apie tiekiamo geriamojo vandens rodiklius, potencialų pavojų sveikatai.

Milda JUDELYTĖ