Sugrįžau
„Džiaugiamės sugrįžę, nes mes tarp savų“, – šypsojosi daugiau nei prieš metus iš emigracijos į gimtąjį Veiviržėnų miestelį Klaipėdos rajone su žmona sugrįžęs emigrantas Juozas Žemgulis. Čia abu įkūrė verslo įmones ir suprato, kad į užsienį keliaus tik atostogauti. Patirtis Norvegijoje užgrūdino – į sunkumus žvelgia kitaip nei anksčiau.
Svajojo prigyti Norvegijoje
Plataus profilio statybininkas J. Žemgulis uždarbiauti į Norvegiją išvyko sulaukęs 22-ejų metų ir svetur praleido 15 metų. Užsidirbęs pinigų, iš pat pradžių Gargžduose nusipirko butą. Tačiau susipažinęs su Egle, kuri ryžosi važiuoti kartu su mylimuoju, svajojo šioje šalyje nugyventi visą gyvenimą, bent jau pensijos sulaukti. Pinigus už parduotą butą investavo į verslą. Eglė pradėjo mokytis norvegų kalbos, kartu su ja ir Juozas, anksčiau su norvegais bendravęs angliškai. Norvegijoje iki tol buvęs samdomas darbininkas įkūrė individualią statybos darbų įmonę ir dirbo savarankiškai. Eglė įsteigė savo įmonę – internetu prekiavo siūlais, megztais gaminiais. Šeima nusipirko palaikį namą, kurį Juozas savo rankomis atnaujino, išgražino išsaugodamas skandinavišką stilių. „Įsikūrėme už 100 metrų nuo jūros, netoli turtuolių vasarnamių. Tačiau per darbus nebuvo laiko grožėtis nei gamta, nei keliauti“, – neslėpė sutuoktiniai. Savo įsirengtame būste praleido 5 metus.
Emigracijoje gresia palūžti
Bėgant metams emigrantų nuomonė keitėsi – vis labiau kirbėjo mintys grįžti į gimtinę. „Kuo geriau moki norvegiškai ir supranti, ką kalba vietiniai apie emigrantus, pradedi suprasti įstatymus, tuo labiau norisi išvykti, – dėstė J. Žemgulis. – Kol esi juodadarbis – patinki, nes norvegai nemėgsta sunkių darbų. Bet jeigu stengiesi siekti daugiau – tampi nebemielas. Nebandyk kritikuoti norvego – atrėš, neva, ką tu, emigrante, išmanai.“ Veiviržėniškis neslėpė: jokios pagarbos emigrantui – darbdavys vertė jaustis žemesniu. Po sprendimo dėl „Brexito“ situacija paaštrėjo, nes norvegai tam pritarė. Tai skatino apsigalvoti. „Emigracijoje turi būti psichologiškai stiprus, nes nemažai palūžta, nusigeria“, – sakė Juozas.
Eglė antrino, jog negalėję užmegzti draugiškų santykių nei su norvegais, nei su lietuviais. „Visada dviese – net kavos išgerti su kitais negalėjome – trūko bendravimo. Bandėme įkurti lietuvių bendruomenę, bet iš jos liko tik mokyklėlė“, – dėstė pašnekovai.
Sugrįžę įkūrė verslą
Sugrįžimas į gimtinę nebuvo spontaniškas žingsnis: Žemguliai ruošėsi porą metų. Iš svetur stebėjo, kaip Lietuvoje gerėja ekonomika, vyksta kiti teigiami pokyčiai, viskas buvo apmąstyta, apkalbėta ir išjausta. Sutuoktiniai Norvegijoje ieškojo pirkėjo savo namui, o Veiviržėnuose susitarė su trobos pardavėju, kad palauktų, kol sugrįš.
Sugrįžę emigrantai daugiau nei prieš metus apsigyveno šiame miestelyje. J. Žemgulis įkūrė MB „Veiviržos statyba“. „Atliekame apdailos darbus – užsakymų iki rudens. Uždarbiu nesiskundžiu, nors galvą tenka pasukti, – atskleidė Juozas. – Dirbu tiek pat kaip ir Norvegijoje, bet psichologiškai jaučiuosi geriau: mažiau streso, gimtąja kalba lengviau bendrauti su klientais.“ Jis prisipažino nesitikintis išplėtoti didelio verslo, bet susikurti savo gerovę užteks.
Jau metus veikia E. Žemgulienės MB „Rankdarbių kavinė“ – internetinėje parduotuvėje prekiauja siūlais ir megztais gaminiais, kuriuos pati mezga. Kol kas sunkoka, bet Eglė nepraranda vilčių – patirtis Norvegijoje užgrūdino. „Nusipirkę antrą namą, patalpas pritaikome parduotuvei – jau įpusėti darbai, – džiaugėsi pašnekovė. – Vasaros pradžioje planuojame atidaryti siūlų, megztų gaminių parduotuvę. Internetinė prekyba liks, manau, kad sustiprės pasitikėjimas ja.“
Veiviržėniškiai E. ir J. Žemguliai įstojo į atkurtą Gargždų regiono verslo įmonių asociaciją. „Norime susivienyti, dalintis informacija, pirkti vieni iš kitų paslaugas ir stiprinti ekonomiką“, – dėstė Juozas.
Sutuoktiniai laimingi, apsisprendę gyvenimą kurti gimtinėje. Jie aktyviai dalyvauja Veiviržėnų bendruomenės veikloje ir siekia daugiau jaunų žmonių į ją įtraukti. „Kad ir kokie sunkumai užkluptų, čia maloniau, – šypsojosi Eglė ir Juozas. – Supratome, kad į užsienį nebegrįšime – tik atostogauti važiuosime.“
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
Eglė ir Juozas Žemguliai: „Sugrįžę į gimtinę atsipalaidavome, tarp savų žmonių psichologiškai jaučiamės geriau. Įsijungėme į Veiviržėnų bendruomenę – kiek įdomios veiklos yra.“
