Sukrėtė žmonių žiaurumas

Rugsėjo 1 d. pravėrusi duris sutikau klykiantį katiną. Taip skaudžiai, kad ir man širdis suvirpėjo, kojelė priekinė tabalavo.

O aš galvojau, kad mūsų katinas nemoka „šnekėti“. Buvo visad pamaitintas, tylus, paklusnus ir labai jautrus. Jei ko dar norėdavo, žiūrėjo žmogui į akis kaip ir dabar sužeistas.

Gerai, kad buvo atvažiavęs sūnus, tuoj katiną – į mašiną ir į veterinarijos kliniką. Užmigdė ir operavo. Iš šlaunies išėmė dvi kulkas, kaulas sutrupėjęs. Antrą kartą vežėme, vėl užmigdė ir sugipsavo, uždėjo ant galvelės skydą. Sunkiai maitinasi, reikia jam pagalbos. Šiandien vėl vešime...

Katino juk nepririši, o jie turbūt ieško draugų...

Kodėl toks žiaurumas? Aukščiausiasis visam pasauliui davė virusinę ligą, kad žmonės pasitaisytų, būtų geresni, bet... Mano patyrimas – koks iš lopšio, toks – į grabą.

Pamiršo žmonės Dievą, bažnyčioje tik keletas žmonių. Aš nesu vien kačių mylėtoja, bet man skaudu matyti bet ką kenčiantį.

Birutė EŽERSKIENĖ


Taip pat skaitykite:

Rinkimų drama baigėsi P. Gražulio pergale:  R. Petrauskienė sustoti neketina
Panaudotoms žvakidėms – specialūs konteineriai kapinėse
Pertekliniai ženklai prie įstaigų
Jaunieji gargždiškiai – II lygos nugalėtojai
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate – setas su 70 taškų
Veiviržėniškės gėlės – įvairioms progoms
Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų
Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
Konsultavimo paslaugos kaime –  abipusė nauda

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi?

Seimo rinkimų antrojo turo Klaipėdos…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook