Susitikimai
Pirmininkavimas ES Tarybai – Lietuvos brandos išbandymas
Septynerių metų Europos Sąjungos narės stažą turinčiai Lietuvai 2013-ųjų antrąjį pusmetį teks išlaikyti brandos egzaminą – pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Ketvirtadienį su Klaipėdos rajono visuomenės atstovais susitikęs ir apie ES naudą bei galimybes diskutavęs užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas akcentavo, kad Lietuvai tai didelė atsakomybė,o tuo pačiu ir proga padidinti savo žinomumą pasaulyje ir sustiprinti įtaką pačioje Europos Sąjungoje.
Santykis 1:7 – mūsų naudai
Užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas Gargždų vaikų muzikos mokyklos salėje pradėdamas susitikimą atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valstybė šiemet mini tarptautinio pripažinimo dvidešimtmetį, per šiuos du dešimtmečius šalyje įvyko kokybiniai pokyčiai, ypač tai susiję su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą.
Lietuvai narystė ES atvėrė nuoseklias vystymosi perspektyvas: per septynerius metus ES tiesioginė finansinė parama siekia per 40 milijardų litų. Tai sudaro sąlygas šalies įmonėms įsilieti į ES rinką, beveik dvigubai pakilo BVP. Lietuvos piliečiai gali nevaržomai keliauti, mokytis, dirbti ES šalyse. Lietuva, nors ir būdama labai nedidelė šalis, taip pat dalyvauja kuriant Europos ateitį. Būtent pastaroji galimybė itin padidėja Lietuvai ruošiantis nuo 2013 m. liepos 1 d. pirmininkauti ES Tarybai.
Aktyvus susitikimo dalyvis Liudvikas Liutika nepraleido progos pastebėti, kad Lietuvai narystė taip pat kainuojanti, tenka mokėti nario mokestį, o juk ir pirmininkavimas Tarybai kainuosiąs. Viceministras E. Meilūnas paaiškino, kad Lietuvos narystės įmoka sudaro apie milijardą Lt, o iš ES biudžeto, jei įskaičiuotume dar ir ateinančius metus, gausime žymiai įspūdingesnę sumą – apie 44 mlrd. Lt. Taigi santykis 1:7 yra akivaizdus.
Kainuos, bet ir atgausim
Paskaičiuota, kad per trejus metus, t. y. pasirengimas, pirmininkavimas Tarybai ir baigiamieji darbai Lietuvai kainuos apie 214 mln. Lt, kuriuos sudarys Lietuvos biudžeto lėšos, 20 mln. Lt bus europinės lėšos,tikimasi, kad tam tikra dalimi prisidės ir rėmėjai „Bet tai yra mažo biudžeto, kuris skirtas pirmininkavimui ES Tarybai pavyzdys, nes, be abejonės, atsižvelgiama į mūsų šalies galimybes. Mes tikrai nesilyginame prie tokių šalių, kaip, sakykime, Prancūzija, kuri pirmininkavimui skyrė keliskart daugiau lėšų. Tačiau kitų šalių patirtis leidžia daryti išvadą, kad pirmininkavimas Tarybai yra naudingas valstybei. Pastebėta, kad BVP išauga nuo 0.5 iki 1,5 proc. Sakykime, pirmininkaujant Slovėnijai šalis itin padidino savo žinomumą – daugelio ES šalių vadovai ten apsilankė pirmą kartą“, – atkreipė dėmesį viceministras.
„Pirmininkavimas tai yra Lietuvos pareiga ir galimybė įsitvirtinant ES. Tai ir didelė atsakomybė Lietuvos valstybės tarnybai ir labai sudėtingas uždavinys, kokio nebeturėjome po derybų dėl narystės ES. Tai ir Lietuvos brandos įrodymas, įtakos pasaulyje didinimas“, – akcentavo diskusijos dalyviams svečias iš Užsienio reikalų ministerijos.
Pirmininkavimo užduoties mastas yra gana sudėtingas: Lietuvai teks vadovauti 260 ES Tarybos darbo grupių; atstovauti 27 šalims narėms santykiuose su Europos Parlamentu, Europos Komisija ir kitomis institucijoms. Numatyta surengti apie 300 susitikimų, iš jų – 180 Lietuvoje.
Iššūkis – „energetinė sala“
Nors mes patys kartais linkę sumenkinti savo vaidmenį, tačiau racionalūs Lietuvos pasiūlymai Europos Komisijoje yra girdimi ir priimtini. Kaip vieną iš svarbiausių viceministras E. Meilūnas paminėjo kartu su Lenkija prieš keletą metų pasiūlytą energetinio saugumo idėją, kuri taip pat tampa pirmininkavimo ES Tarybai vienu iš prioritetų. Lietuva yra izoliuota „energetinė sala“ Europos Sąjungoje, neturinti nei elektros, nei dujų jungčių su kitomis ES šalimis (išskyrus Latviją) bei didžiąja dalimi priklausoma nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo, t. y. Rusijos. Todėl pagrindiniai Lietuvos prioritetai energetikos srityje yra šalies energetikos sektoriaus integracija į bendrą ES energetikos sistemą ir rinką bei priklausomybės nuo vienintelio energijos išteklių tiekėjo mažinimas diversifikuojant energijos išteklių šaltinius bei jų transportavimo maršrutus.
Susitikime su gargždiškiais kartu su užsienio reikalų viceministru dalyvavo ir atsakė į rūpimus klausimus Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai departamento koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Jacevičiūtė bei Europos reikalų departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Valdemaras Juozaitis.
Dviems aktyviausiai klausimus uždavusiems susitikimo dalyviams – Andželikai Šakinienei ir L. Liutikai viceministras E. Meilūnas padovanojo po knygą apie Lietuvos diplomatijos kelią.
Daugiau kaip pusantros valandos diskutavę susitikimo dalyviai sutarė, kad ES tema yra artima ir įdomi, todėl susitikimo partneriai – Klaipėdos Europos informacijos centras ir rajono Savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka pažadėjo pratęsti panašių susitikimų ciklą.
Vilija BUTKUVIENĖ
