Susitikimai

Finansų ministrė Gargžduose pažadais nesišvaistė

Penktadienį Seimo narės Agnės Bilotaitės iniciatyva rajono vadovai, bažnyčios, verslo, bendruomenių, švietimo, visuomenės atstovai jau trečią kartą susibūrė į Maldos pusryčius. Tradiciniu tampančio renginio viešnia sutiko būti finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pirmą kartą Gargžduose apsilankiusi ministrė po Maldos pusryčių savo vizitą pratęsė Gargždų vaikų muzikos mokyklos salėje susitikdama su rajono biudžetinių įstaigų vadovais bei buhalteriais.

Mokesčiui įvesti vis netinkamas laikas

Susitikime dalyvavusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė finansų ministrės teiravosi, kokios yra progresinių gyventojų pajamų mokesčių bei gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio perspektyvos. I. Šimonytė teigė jau nebesuskaičiuojanti, kiek metų vyksta diskusijos dėl šio mokesčio įvedimo: „Mes visada esame vienoje iš dviejų stadijų: būna arba dar ne laikas, arba jau ne laikas. Iki krizės buvo dar ne laikas, nes visiems reikėjo dar daugiau pasiskolinti ir nusipirkti turto. Dabar pasidarė jau ne laikas, nes turto vertė labai nukrito, todėl nebeįsivaizduojama, kaip jį dar galima apmokestinti.“

Politikė teigė, jog mato ne vieną teigiamą šio mokesčio įvedimo aspektą. „Mano supratimu, turto mokestis yra geras dėl keleto dalykų. Pirmiausia jis padeda išvengti kainų burbulo formavimosi, nes žmogus, įsigydamas turtą, pagalvotų, ar jam verta jo tiek turėti, nes už jį reikia mokėti. Kitas dalykas, jei nėra progresinių mokesčių, šis mokestis atlieka socialinio teisingumo funkciją, t. y. jis leidžia geriau paskirstyti mokesčių naštą tarp žmonių, kurie turi mažas pajamas, ir žmonių, kurie turi dideles pajamas ir daug sukaupto turto. Trečias dalykas: toks mokestis tinka, kai linkstama mokesčių nemokėti. Tai yra būdas apmokestinti pajamas, kurios pabėga nuo mokesčių kituose etapuose, juk nekilnojamojo turto nepaslėpsi“, – argumentus už nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą dėstė finansų ministrė. Tiesa, ji sakė nemananti, kad Lietuvoje kada nors bus įvestas turto mokestis, kuris palies visus žmones. Pasak ministrės, šis mokestis turėtų būti taikomas didesnės vertės turtui.

Rūpėjo švietimo klausimai

Iš Švietimo skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus I. Šimonytė išgirdo pageidavimų, kad būtų tobulinama mokinio krepšelio apskaičiavimo metodika. Švietimo skyriaus vedėjas ministrei taip pat perdavė VšĮ „Gargždų futbolas“ atstovų klausimą dėl krepšelio neformaliajam ugdymui įvedimo. Ministrė sutiko su pastabomis, kad mokinio krepšelio apskaičiavimo metodika yra ydinga. Į neformaliojo ugdymo krepšelį, pasak jos, žvelgiama palankiai – jis tikriausiai atsiras. Vienos didžiausių rajono vidurinių mokyklų, kurioje mokosi kas penktas rajono moksleivis – Gargždų „Minijos“ vidurinės mokyklos – direktorius Antanas Jacikas domėjosi mokyklų renovacija bei klausė, ar ji bus vykdoma pagal numatytus planus. Finansų ministrė tikino, jog problemų neturėtų kilti, mat viešųjų pastatų renovavimo srityje Europos Sąjungos parama panaudojama tikrai gerai.

Algas padidinti sunku

Ministrė sulaukė ir kelių anonimiškai ant popieriaus lapelių užrašytų klausimų. Viename jų I. Šimonytės prašyta artėjančių rinkimų proga pažadėti padidinti bibliotekininkų atlyginimus. Prašiusiuosius ministrė atsakymu nuvylė. „Tikriausiai mano politinis kelias bus trumpas, nes artėjančių rinkimų proga niekada niekam nieko nežadėsiu“, – tvirtino viešnia bei pridūrė, kad daugelyje sričių vis dėlto galima rasti sprendimų, kaip gerai dirbančiam žmogui padidinti atlyginimą. I. Šimonytė pastebėjo, kad siūlytojai kam nors didinti išmokas turėtų kartu pasiūlyti ir tai, iš ko atimti, nes viskam pinigų neužteks.

Iš salės ministrė išgirdo ir raginimų pažadėti pakelti minimalią algą. I. Šimonytė tikino suprantanti, jog išgyventi iš jos tikrai sudėtinga, tačiau aiškino, kad priimant sprendimą reikia atsižvelgti į visų interesus, ir teigė neatsakingų pažadų dalinti negalinti. „Manau, kad priimant sprendimą pakelti minimalią algą reikėtų atsižvelgti ne tik į darbuotojų interesus. Pirmiausia reikėtų paklausti verslininkų, ar jie išgalėtų padidintą minimalią algą mokėti. Esu tikra, kad daugeliu atvejų tai daryti jie galėtų ir taip būtų išgryninami tie pinigai, kurie dabar mokami vokeliuose išvengiant mokesčių. Tačiau nė kiek neabejoju, kad bus ir tokių verslininkų, kurie niekaip neišgalės mokėti didesnės minimalios algos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Penktadienį Gargždų vaikų muzikos mokykloje susitikimą su biudžetinių įstaigų vadovais ir buhalteriais finansų ministrė Ingrida Šimonytė pradėjo pasakojimu, jog kalbėdama įvairiose auditorijose mėgsta rodyti dvi skaidres. „Vienoje jų pateikiama informacija apie tai, kaip žmonėms atrodo, kur yra išleidžiami jų pinigai, o kitoje – kur išties yra išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Skirtumas tarp galvojimo ir realybės yra didžiulis. 50 proc. žmonių mano, kad didžioji dalis į biudžetą surenkamų pinigų yra išleidžiami valdininkų algoms, antroji daugiausia finansuojama sritis, jų manymu, yra kariuomenė, o tik tada eina švietimas ir kitos sritys. Reali situacija yra priešinga. Net 70 proc. sumokėtų mokesčių ir pasiskolintų pinigų yra išleidžiama trims dalykams: socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui. Likę 30 proc. pasiskirsto kariuomenei, viešojo aparato administravimui, valstybės skolos aptarnavimui ir kitoms sritims“, – kalbėjo ministrė ir pastebėjo, jog šiuo metu itin sparčiai auga išlaidos, skirtos valstybės skolai aptarnauti, nes sparčiai auga ir pati valstybės skola.

Finansų ministrė šmaikštavo, kad lengviausia rinkimus Lietuvoje būtų laimėti parašius programą, susidedančią iš trijų punktų, kurie sambėtų taip: pirma, visiems sumažinsime mokesčius, antra, visiems padidinsime finansavimą ir trečia, nepraskolinsime Lietuvos.

Milda JUDELYTĖ